Miuncheno miesto banglentininkų filmavimas su Tomu Rijpertu ir Serge‘u Teulonu

„Vieną akimirką esi miesto viduryje, kitą jau atsiduri šioje banglentininkų bendruomenėje.“ – Tom Rijpert, interaktyvių filmų režisierius

Sėdime Miunchene šalia Eisbacho upės su interaktyvių filmų režisieriumi Tomu Rijpertu ir jo fotografijos režisieriumi Serge‘u Teulonu. Pro debesis išlindo saulė ir, kaip balandžio mėnesiui, šiandien yra stebėtinai šilta, nors vandens temperatūra vis dar tesiekia 4 ºC. Šiandien yra paskutinė miesto banglentininkų filmavimo diena ir, kol komanda ruošiasi banglentininkų atvykimui, prisėdome penkioms minutėms šnektelėti su Tomu ir Serge‘u apie šią patirtį ir visų pirma apie „EOS C300 Mark II“.

Tomas pradeda pasakoti:

„Pirmą kartą išgirdę šią idėją, visi labai susidomėjome, nes daug jos aspektų mums buvo visiškai nauji. Mums išties patinka pasinerti į naujas technologijas ir sukurti naudotojams visiškai naują patirtį“.

Tačiau Tomui technologijos yra tik priemonė tikslui pasiekti. Jis nori, kad žiūrovas atsidurtų tiksliai ten, kur technologija išnyksta fone ir matytų tik realią žmonių istoriją.

„Istorijos požiūriu ši banglentininkų bendruomenė yra išties įdomus subkultūros pavyzdys, be to, iš esmės tai yra kažkas, ką gali rasti vos pasukęs už kampo. Tai istorija apie paprastus žmones, kurie daro kažką nepaprasto, ir tai yra puiki proga fotografijai arba, mūsų atvejai, fotografavimo imitacijai“.

Eisbachas – tai atvira filmavimo aikštelė su šimtais kasdien ant bangos čiuožiančių banglentininkų. Kalbant apie filmuojamus asmenis, Tom nebūtų net svajojęs apie ką nors geriau, nei Tao, Karina ir Alex.

„Jie išties labai padėjo patekti į banglentininkų bendruomenę. Tai labai uždara bendruomenė ir paprastai jie nemėgsta komercinių filmavimų, nes aplink jų upę nuolat kažkas vyksta, ir jie būtent taip ir vertina, kad ši upė yra jų.“

Serge‘ui taip pat patiko miesto banglentininkų filmavimo vietos galimybės:

„Tai, kad viskas vyksta mieste ir matomi pastatai, matomi kadre judantys automobiliai, bet taip pat galima rasti kampą, kuriuo banglentininką įmanoma nufotografuoti labai asmeniškai. Sugebėjome įtaisyti fotoaparatą praktiškai vandens lygyje priešais banglentininką ir manau, kad taip išties sukuriamas įspūdis, kad žiūrovas čiuožia kartu su banglentininku“.

Serge‘ui didžiausia problema buvo Eisbacho apšvietimas:

„Filmuojant visada reikia susikurti tokią aplinką, kurioje būtų pakankamai šviesos. Negali tiesiog pasikliauti natūraliu apšvietimu ar miesto šviesomis, visada reikia jas sustiprinti. Stengėmės apšvietimu nesukurti išskirtinės aplinkos, nes nenorėjome, kad žmonėms atrodytų, kad patys jie taip nesugebėtų nufotografuoti. Nenorėjome, kad viskas atrodytų stipriai surežisuota ar stipriai apšviesta, tad iš esmės stengėmės, kad viskas atrodytų tikroviškai. Todėl apšvietimo spalvą pritaikėme prie tilto žibintų spalvos. Foninį apšvietimą iš esmės sudarė mėnulio šviesa. Naudojau 2 helinius žibintus, vieną volframo žibintą tilto priekyje ir vieną užnugaryje, kad būtų subalansuota dienos šviesa. Tada šalia tilto ant pastolių pastatėme keturis darbinius žibintus ir dar ant tilto turėjome keturis 10 K žibintus bei du 5K ant upės krantų, kurie buvo nukreipti į banglentininkus.“

Kai kurie režisieriai mėgsta maksimaliai išnaudoti vaizdo kamerų galimybes. Interaktyvių filmų režisierius Tom ir Serge žengė dar toliau, nes, kad įgyvendintų šią Miuncheno miesto banglentininkų viziją, jis sukūrė visiškai naujus stiebus fotoaparatams „EOS C300 Mark II“. Visa interaktyvi patirtis sulipdyta iš daugybės skirtingų, susiliejančių filmavimo metodų, todėl viską reikėjo visapusiškai išbandyti. Serge pasakoja:

„Fotografuodami su skirtingais stiebais ir skirtingais kampais mes išties gerai išžvalgėme vietovę. Padarėme gausybę nuotraukų iš įvairių bangos pusių, iš centro, iš dešinės, iš galo – iš visur, kad galėtume gauti kitokį kampą, bet kartu perteikti Tomo kūrybinę viziją.“

Tomas pradeda iš eilės pasakoti apie tai, kaip jie panaudojo visą „Canon“ kamerų asortimentą, kad sukurtų specialiai pritaikytus stiebus. Visų pirma pradėjo nuo 180º stiebo:

„Filmuoti 180º yra labai sudėtinga, nes į kadrą labai daug kas patenka. Kalbu apie apšvietimą, komandą, praeivius ir visus kitus dalykus, kurių paprastai nesinori matyti kadre. Tenka visiškai kitaip mąstyti ir komponuoti kadrus.“

Serge priduria:

„Iš pradžių išbandėme dvi „EOS C300 Mark II“ vaizdo kameras su labai plačiais objektyvais ir tada vieną vaizdo kamerą su „Fisheye“ objektyvu. Pastebėjome, kad viena vaizdo kamera su „Fisheye“ objektyvu suteikė daugiau laisvės. Galėjome naudoti standartinę įrangą ir prieiti su kamera prie vandens bei apsaugoti ją tais atvejais, kai buvome labai arti vandens. Dar svarbiau yra tai, kad kūrybiniu požiūriu gavome išties išskirtinį vaizdą, kuris, mūsų manymu, praturtina filmą.“

Taip pat buvo sukurtas artinimo stiebas, kuriam buvo panaudoti trys „EOS C300 Mark II“, kad fotografijos naujokams, kurie galbūt naudoja išmaniuosius telefonus, būtų pademonstruoti optinio artinimo pranašumai skaitmeninio artinimo atžvilgiu. Tomas paaiškino:

„Su artinimo stiebu sunkiausia buvo pasiekti, kad visi trys fotoaparatai turėtų tą patį regos lauką. Tai reiškė, kad teko dirbti su veidrodiniais stiebais, kurie paprastai naudojami 3D vaizdui filmuoti. Taip pat reikėjo, kad visi šie trys fotoaparatai perteiktų skirtingas istorijas. Stambaus plano atveju turime mūsų banglentininką, šiek tiek platesniu kampu tai galėtų būti banglentininkas ir žiūrovai, o plačiausiu atveju, kuris, manau, buvo 28 mm, tai buvo istorija apie banglentininkų bendruomenę miesto viduryje. Manau, kad mums, kaip filmų kūrėjams, tai buvo įdomus būdas pažvelgti į istoriją. Savotiškai įdomu iš naujo suvokti, kaip skiriasi rezultatas nuo pasirinkto objektyvo ir kaip galima papasakoti skirtingą istoriją iš tos pačios perspektyvos, bet su skirtingu objektyvu.“

Galiausiai jie sukūrė spartaus veiksmo stiebą:

„Tada turėjome spartaus veiksmo stiebą, kuris yra gana įdomus, nes yra daug buitinių fotoaparatų, kuriais galima filmuoti ir iš įrašo gauti nuotraukas, bet žinoma, norėjome parodyti nuotraukų kokybę, visų pirma, „Canon“ nuotraukų, kurios neįmanoma gauti iš vaizdo įrašų“.

Be visų techninių dalykų, tai, kas iš tiesų padėjo mums sukurti šį neįtikėtiną įspūdį, yra fizinis mūsų banglentininkų pasirodymas. Tomui jie akivaizdžiai padarė įspūdį:

„Alex ir Karina yra išties malonūs žmonės ir puikūs banglentininkai, o Tao buvo tiesiog fantastiškas. Vienu momentu juokais paklausiau, ar jis nenorėtų šiek tiek priartėti prie mūsų ant lentos, nors tai praktiškai reiškė čiuožti prieš bangos jėgą, ir jis tai padarė, jis išties priartėjo. Neįtikėtina, ką jis sugeba ir kaip jis visiškai kontroliuoja banglentę ir pačią upę. Kadras po kadro, jis darė tai, ką turėjo daryti, atliko savo darbą, tobulai suderino laiką su mūsų gerve, ir tai buvo išties beprotiška ir įspūdinga matyti.“

Veiksmas su EOS

„EOS C300 Mark II“ Serge‘ui jau buvo atrodė pažįstama, tik ši buvo visiškai nauja ir tviskanti.

„C300 Mark II“ – tai labai pažįstama vaizdo kamera. Mano nuomone, „Canon“ puikiai pasielgė, kad nepakeitė jos dydžio ir svorio. Jie taip pat nepakeitė mygtukų krypties, todėl vaizdo kamera atrodo pažįstama bet kam, kas yra naudojęs ankstesnes jos versijas.“

Nors yra daugybė naujų funkcijų, kuriomis būtų galima žavėtis, Serge išskyrė šiuos aspektus:

„C300 Mark II“ įrašo 4K viduje, ir tai labai svarbu – daugeliui vaizdo kamerų reikia išorinės įrangos, kad galėtų filmuoti 4K kokybe. Vidinė meniu sistema taip pat patobulinta, todėl veikia kur kas sklandžiau. Nebereikia slinkti per kelis puslapius, kad patektumei ten, kur nori.“

„EOS C300 Mark II“ išties sublizgėjo, kai teko spręsti specifinius miesto banglentininkų filmavimo klausimus:

„Pastebėjau, kad „C300 Mark II“ išties puikiai filmuoja prietemoje. Ji puikiai susitvarkė su tamsa. Taip pat ji turi puikų dinaminį diapazoną dienos šviesoje ir tokiose situacijose, kaip ši, kai nuo saulės ir nuo mūsų žibintų upės vandenyje atsiranda daug ryškių atspindžių. Banglentininką apšvietėme gana stipria fonine šviesa, kad jis išsiskirtų iš fono, bet vaizdo kamera visiškai be problemų susitvarkė su fonine tamsa ir ryškia šviesa ant banglentininko.“

Vienas iš naujausių šios vaizdo kameros papildymų yra funkcija „Dual Pixel CMOS AF“, su kuria Serge turėjo galimybę pažaisti:

„Turėjau galimybę išbandyti „C300 Mark II“ automatinį fokusavimą testavimo etapais ir tarp filmavimų. Man jis paliko didelį įspūdį. Mano manymu, jis prilygsta fotoaparatų automatiniam fokusavimui“.

„EOS C300 Mark II“ taip pat padėjo komandai pasistūmėti į priekį, kai atėjo baigiamojo apdorojimo laikas, kaip aiškino Serge:

„Naudojome „Canon Log 2“, nes tai yra puikus gama nustatymas. Su juo išties galima maksimaliai išnaudoti vaizdo kamerą ir žinoti, kad vaizdas vis tiek bus puikus ir baigiamojo apdorojimo stadijoje bus galima bet ką grąžinti į pradinę būseną.“

Tom tai puikiai apibendrina:

„Yra daug detalių tamsoje ir šviesoje. Taip pat daug galimybių žaisti su spalvomis, ir tai yra išties svarbu filmuojant, ypač kai kuriamas komercinis, aukštos kokybės profesionalus filmas. Manau, kad mums tai buvo tobula vaizdo kamera“.

Pajauskite mūsų interaktyvią miesto banglentininkų patirtį čia.