Daržininkystė mieste – miestiečiai Švedijoje grįžta savo šaknų
Autoriai: Maxim Shemetov ir Helena Soderpalm
Jie tai daro ant stogų, dangoraižių balkonuose ir netgi ant nebenaudojamo geležinkelio: švedai atrado miesto sodininkystės aistrą kaip būdą užsiauginti šviežio maisto ir atkurti prarastą ryšį su gamta.
Prisijungdami prie pasaulinio judėjimo vis daugiau Švedijos miestiečių pradeda auginti daržoves ant palangių ir žemės sklypuose arba lankosi viešuosiuose soduose pramoninėse arba biurų erdvėse.
„Augindami ant stogų mes galime sukurti miestuose didesnę biologinę įvairovę“ teigė John Block, kuris veda ekskursijas po Malmo Augustenborg stogo botanikos sodą.
Daugiau kaip 9 500 kvadratinių metrų ploto ant vietos valdžios biuro pastatų užimantis sodas yra daugiau nei vien tik graži vieta.
„Kurdami šias naujas žalias teritorijas mes geriname miesto aplinką, nes jos vėsina orą ir mažina oro taršą“.
Semiantis įkvėpimo iš Niujorko „Highline“ – ant geležinkelio estakados įkurto sodo, ir Berlyno „Prinzessinnengarten“ – buvusiame sąvartyne įrengto sodo, šiame Stokholomo rajone nebenaudojamas geležinkelis buvo paverstas bendra erdve šimtams sodininkų mėgėjų.
Prieš penkerius metus vietos gyventojas Philipp Olsmeyer siekė paversti savo Sodermalm rajoną žalesniu ir kreipėsi į vietos valdžios institucijas su idėja apie „Tradgard pa Sparet“ (švediškai „Sodas ant bėgių“).
„Dabar čia yra apie 200 augalų dėžių. Dalis jų priklauso asociacijai, dalis – mokykloms“, teigė jis.
Už kelių mylių yra miesto ūkis „Rosendals' Garden“, kurį mėgsta Stokholmo gurmanai, šiltnamio kavinėje ragaujantys jame užaugintas daržoves, vaisius ir žoleles.
Pelle Mattsson yra iliustratorius ir grafikos dizaineris ir kartu dirba Rosendals sodininku – tai padeda jam, kaip miesto gyventojui, neprarasti ryšio su kintančiais metų laikais.
„Švedijoje sodininkystė priklauso nuo metų laiko, todėl manau, kad man puikiai pavyksta suderinti darbus“, teigė jis.
„Aš galiu sėdėti studijoje ir piešti, o tada praleisti kelias dienas sode“.