Nuo skaitmeninio iki analoginio: kaip spausdinimas pridėjo papildomą matmenį Katie Edwards neįprastoms kelionių fotografijoms

Fotografė ir nuomonės formuotoja Katie Edwards pasižymi neįprastu požiūriu į kelionių fotografiją: jos specializacija fotografuoti pasaulį pro traukinio langus. Ji nukeliavo tūkstančius kilometrų per Europą ir Jungtines Valstijas, padarė šimtus tūkstančių nuotraukų ir dalinosi atrinktais vaizdais tiek internete socialinėse paskyrose, tiek spausdinta forma parodose.

Tačiau neseniai ji į kelionę traukiniu pasiėmė kompaktišką „Canon“ nuotraukų spausdintuvą, kad galėtų spausdinti ir dalytis nuotraukomis vietoje. Pasinaudodama savo išmaniajame telefone įdiegta programėle „SELPHY Photo Layout“, suteikiančia galimybę perkelti nuotraukas iš fotoaparato ir belaidžiu būdu išspausdinti jas nešiojamuoju spausdintuvu, ji galėjo visur pasiimti kompaktišką mini nuotraukų studiją. Idėja buvo ta, kad nors fotografijose užfiksuojamos trumpalaikės akimirkos, spaudiniai jas išsaugo ir grąžina jas į fizinį pasaulį, mažus apčiuopiamus bendros patirties fragmentus. Kaip paaiškėjo, projektas paskatino ryšius, kurių Katie nesitikėjo. Štai kas nutiko.

Viskas prasidėjo prieš keletą metų. Kiekvieną kartą, kai profesionali fotografė Katie keliaudavo traukiniu fotografuoti visoje Jungtinėje Karalystėje, ji natūraliai su savimi turėjo fotoaparatą ir taip gimė neįprasta aistra. „Po maždaug šešių mėnesių, – prisimena ji, – pradėjau rengti specialias traukinio langų ekspedicijas. Pradėjau nuo nedidelės kelionės į Nyderlandus, nes norėjau per traukinio langą nufotografuoti tulpes. Aistra išaugo iš šios kelionės.“

„Į ilgas keliones traukiniu po Europą pradėjau leistis, kai mano dabartinis vyras ir aš palaikėme santykius per didelį atstumą: jis buvo Vokietijoje, o aš – Jungtinėje Karalystėje. Dabar išplėtėme maršrutą iki likusios Europos ir kartu keliaujame.“

Ne taip seniai Katie baigė 10 000 mylių kelionę per JAV keliaudama „Amtrak“, kuri paskatino surengti spaudinių parodą vienoje Londono galerijų. 2026 m. balandžio mėn. „Interrail“ parėmė jos per traukinio langą padarytų nuotraukų, vaizduojančių žydinčius Nyderlandus, parodą, kuri buvo surengta Utrechto centrinėje stotyje.

„Iš pradžių man didžiąja dalimi tai buvo tik atskira nuotrauka ir neįtikėtino momento užfiksavimas, – aiškina Katie. – Kartais tai kraštovaizdis, bet iš tikrųjų tai svarbiausia mažai tikėtina detalė, kurią gali pavykti užfiksuoti greitai važiuojant.“

„Neseniai kelionės iš Belgrado į Sarajevą metu nufotografavau mergaitę, šokinėjančią ant batuto – ji tiesiog buvo ore, mojavo, tiesiog kadro pakraštyje. Pravažiavau pro šimtus kiemų ir batutų, tikrai norėjau, kad taip įvyktų, nes tai buvo mano norų sąraše. Pajutau nepaprastą džiaugsmą. Vienas iš didžiausių džiaugsmų, kuriuos patiriu, yra tada, kai pavyksta per traukinio langą užfiksuoti kažką, kas yra mažai tikėtina. Be to, dar maloniau, kai kažkas užfiksuojama kadro pakraštyje, nes nedaug trūko, kad vaizdas nebūtų patekęs į kadrą.“

Tačiau ties tuo tai nesibaigia. „Pastebėjau, kad traukinys veikia kaip tobulas filmavimo vežimėlis – kai fotografuojate serijos režimu ir vėliau visus tuos langus išdėliojate kartu, atsiveria milžiniškos linijinės panoramos. Tai nebuvo planas, bet jis mane labai sužavėjo.“

Tada, kaip toliau pasakoja, ji pradėjo jungti vaizdų sekas, iš esmės kurdama sustabdyto kadro filmus. „Iš pradžių tik norėjau rasti būdą, kaip bendrinti vaizdus internete ir suteikti jiems šiek tiek daugiau matomumo. Bet manau, kad vėliau tai beveik tapo tiek pat susiję su filmų kūrimu, kiek su fotografija.“

Katie atskleidžia, kad dalijimasis savo darbu turėjo netikėtą rezultatą. „Kartais žmonės, kuriuos nufotografavau pro langą, rasdavo save nuotraukose ir susisiekdavo su manimi. Tiesiog nerealu, kad šis ryšys atsirado tik todėl, kad atsitiktinai nufotografavau juos iš judančio traukinio.“

Katie sako, kad nesvarbu, tyčinis ar ne, šis ryšys su žmonėmis dabar jai tapo svarbus. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ji norėjo surengti savo parodą Utrechto centrinėje stotyje. „Maniau, kad būtų įdomu susitikti su žmonėmis, kurie ką tik atvyko iš kelio, kurį aš fotografavau.“ Plėtodama šį bendruomenės aspektą, ji taip pat įsteigė savo geležinkelių pašto klubą „Rail Mail Club“: kiekvieną mėnesį ji prenumeratoriams siunčia išspausdintą atviruką, užfiksuotą pro traukinio langą, kartu su laišku, kuriame papasakojama už nuotraukos slypinti istorija.

Katie labai svarbus spaudinio apčiuopiamumas. „Internetas yra nuostabus daugeliu atžvilgių, tačiau man būdinga norėti fizinės sąveikos. Net jei jūs iš tikrųjų nesusitinkate su žmogumi, tai yra tam tikri fiziniai mainai.“

Būtent toks ir buvo Katie ketinimas vykdant šį spausdinimo projektą. Ji planavo išspausdinti nuotraukas būdama traukinyje ir palikti spaudinius vagone, kuriame nuotraukos buvo užfiksuotos. Kiekvieno spaudinio nugarėlėje ji kvietė visus jį radusius žmones parašyti kažką apie savo kelionę arba tiesiog tai, ką jie pajuto tą akimirką. Tokiu būdu spaudiniai taptų anoniminių keliautojų tarpusavio mainais: vienas jų užfiksuotų praeinantį momentą apčiuopiama forma, o kitas reaguotų į jį. Užuot buvęs tik skaitmeninis vaizdas, kurį kažkas pakomentuoja internete, fizinis spaudinys konkrečioje vietoje keičia tai, kaip žmonės su juo susiję.

„Man patinka paslėpti daiktus tam tikroje vietoje ir bendrauti su žmonėmis“, – prisipažįsta Katie. Ji atskleidžia, kad kiekvienos aplankytos sostinės traukinių galinėje stotyje paslėpė po mažą guminį antspaudą su unikaliu kodu. Jos socialinių tinklų sekėjai kviečiami atsinešti savo rašalo pagalvėles ir popieriaus bei pasidaryti atspaudą, o jei jie surinktų dešimt, Katie atsiųstų nemokamą plakatą. Lobių medžioklė pritraukė atsakymų iš „viso pasaulio, – sako ji, – nuo Ankaros iki pat Stokholmo“.

Turėdama panašių minčių apie šį spausdinimo projektą, Katie su savimi į traukinį pasiėmė kompaktišką spausdintuvą „Canon SELPHY CP1500“. Šis nešiojamasis nuotraukų spausdintuvas puikiai tiko užduočiai – jame naudojama dažų sublimavimo spausdinimo technologija, todėl jis spausdina ryškius, fotolaboratorijos kokybės spalvotus spaudinius nenaudodamas atskirų rašalo kasečių, spaudiniai yra visiškai sausi ir paruošti paimti į rankas tiesiai iš spausdintuvo, be to, jie yra atsparūs vandeniui, įbrėžimams ir pirštų atspaudams.

Spausdinti buvo labai paprasta. SELPHY CP1500 turi įvairių prijungimo galimybių, įskaitant USB-C jungtį, skirtą kompiuteriams, fotoaparatams ir USB atmintinėms prijungti, ir įtaisytąjį kortelių skaitytuvą, kad galėtumėte iš fotoaparato išimtą SD kortelę įdėti tiesiai į spausdintuvą. Katie nusprendė spausdinti per belaidį ryšį, naudodama išmaniajame telefone įdiegtą programėlę „SELPHY Photo Layout“.

Programėlė suteikia galimybę tinkinti nuotraukas prieš spausdinant: pridėti tekstą, rėmelius ir kūrybinius efektus, pvz., antspaudus. Taip pat galima rinktis iš įvairių vienos ar kelių nuotraukų šablonų. Katie pasirinko spausdinti vaizdus nenaudodama patobulinimų ir didžiausią atviruko dydį. „Nusprendžiau nepridėti efektų, antraščių ar etikečių, – aiškina ji. – Norėjau, kad nuotrauka būtų asmeniškesnė ir kad žmonės ranka parašytų savo reakcijas kitoje pusėje.“

Viena programos parinktis patraukė Katie: QR kodo pridėjimas ir nuorodos sukūrimas. Žiūrovai gali nuskaityti kodą ir patekti į žiniatinklio ar socialinių tinklų svetainės puslapį. „Būtų smagu palikti spaudinį su ant jo esančiu QR kodu ir pažiūrėti, kas nutiks, kai kas nors jį suras. Tai iš tikrųjų ir buvo mano pradinė idėja – palikčiau spaudinius ir tiesiog pažiūrėčiau, kokį ryšį žmonės su jais sukurs.“

Katie paliko keletą atviruko dydžio spaudinių ant traukinio sėdynių, o žmonės ranka užrašė atsakymus ant jų nugarėlės. Tačiau ėmė vykti ir dar kažkas: tai, ką padarė Katie, pralaužė ledą ir tarp bendrakeleivių užsimezgė pokalbiai. „Jau keista stovėti traukinyje ir fotografuoti. Bet kai traukinyje išsiimate spausdintuvą ir pradedate spausdinti... žmonės susidomėjo.“

„Kiekvienas turi skirtingą priežastį būti traukinyje, nesvarbu, ar tai būtų kelionė į darbą, ar didelė kelionė, ir tai tikrai buvo pokalbių katalizatorius.“

Bendra Katie darbo tema yra asmeninių ryšių užmezgimas per bendrą patirtį. Kad ir kuriuo būdu ji dalintųsi savo nuotraukomis, padarytomis per traukinio langą, ji sako: „tiek daug žmonių rašo ir sako: „o, šiuo keliu kasdien eidavau į mokyklą“, arba „tai mano tėčio ūkis“. Neįtikėtina pasidalyti šiomis nuotraukomis ir tada išgirsti kitų žmonių istorijas apie tai, ką jiems reiškia ta mažytė erdvė kadre.“

Tačiau šis projektas pridėjo naują matmenį. Ji pastebi, kad spausdindama nuotraukas tiesiai ant traukinio stalelio padėtu spausdintuvu SELPHY CP1500, galėjo taip greitai ir paprastai išspausdinti nuotraukas, jog manė, kad šis procesas yra „stebėtinai greitas“. „Fantastiška, kai rankoje gali fiziškai laikyti atvaizdą, atsiveriantį pro langą, kol iš tikrųjų dar esi traukinyje, važiuojančiame kraštovaizdžio fone.“ Jos bendrakeleiviai galiausiai nuoširdžiai sureagavo į šį spontaniškumą.

SELPHY CP1500 spaudiniai yra patvarūs ir tinkami rašyti, todėl puikiai tinka suvenyrams, sako Katie. Tačiau jai „neabejotinai svarbiausi yra tarpusavio santykiai. Tai tikrai kur kas mažiau panašu į iškarpų albumą ar kelionių dienoraščio kūrimą ar kažką panašaus.“

Kadangi spaudiniai yra apčiuopiami ir tokie tiesioginiai, „tam tikrais atžvilgiais tai tarsi išorinio pasaulio atnešimas tiesiai į traukinį, o tai kitaip nebūtų įmanoma. Taigi svarbiausia tapo nebe spaudiniai ar tiesiog trumpalaikės akimirkos už traukinio, o ryšiai pačiame traukinyje. Džiaugiuosi, kad taip susiklostė.“


Autorius: Alex Summersby