Kaip fotografuoti gatvių portretus: profesionalo patarimai

Gatvių portretai dažnai painiojami su gatvių fotografija. Šie du stiliai turi daug bendro: abiem fotografuojami nepažįstami žmonės ne studijos aplinkoje. Bet gatvių fotografija yra autentiška, dažnai kuriama objektui net nežinant, kad jis yra fotografuojamas, o gatvių portretams, kaip paaiškino gyvenimo būdo ir portretų fotografas Julianas Love‘as, „fotografuojamas asmuo suvokia situaciją.

Jūs pasikalbėjote su juo, galbūt net pasakėte, kokia poza atsistoti“, tęsė jis. „Tai interaktyvesnis procesas – ne vien stebėjimas, bet ir bendradarbiavimas.“ Julianas neseniai pasiėmė į kelionę savo gimtojo Bato (JK) gatvėmis „Canon EOS RP“, kuriuo fotografavo gatvių portretus. Čia jis pasidalijo savo aštuoniais patarimais, kai kurti išskirtinius kadrus.

„Žodis „gatvė“ gali šiek tiek klaidinti“, sakė Julianas, nes jūsų objektas nebūtinai turi eiti gatve. „Dažnai šiuos žmones yra sunkiausia prikalbinti, nes jie kažkur eina su tikslu.“ Julianas pataria verčiau ieškoti žmonių, kurie niekur neskuba ir mielai praleistų penkias minutes su jumis. Konkrečiai jis rekomenduoja ieškoti potencialių objektų vietose, kuriose žmonės paprastai lūkuriuoja – autobusų stotelėse, taksi aikštelėse ar traukinių stotyse.

„Puikiai tinka ir parduotuvių savininkai, nes dažnai jų aplinka yra įdomi“, priduria jis. „Tik neikite pas juos šeštadienio rytą, kai jie turi labai daug darbo.“ Rinkdamiesi objektą galvokite, kaip galėtumėte į nuotrauką įtraukti ir jų aplinką, kuri daugiau papasakotų apie juos. Pavyzdžiui, ryškiaspalvės gėlės yra puikus fonas Juliano nuotraukai, kurioje nufotografuota floristė Marcia Wood (nuotrauka viršuje) – maždaug prieš dešimtį metų ji persikėlė į Batą iš Londono su savo vyru, medžių priežiūros specialistu. „Ji buvo labai draugiška ir džiugiai sutiko būti fotografuojama“, sakė Julianas.

Gatvės portretas priklauso nuo ryšio su objektu, todėl pirmiausia užmegzkite pokalbį. „Prisistatau, kad esu fotografas, ir paaiškinu, kodėl noriu tą žmogų fotografuoti“, sakė Julianas. „Galbūt tai yra dėl jo įdomios aprangos, įdomios išvaizdos arba dėl to, kad jis yra įdomioje vietoje. O galbūt tiesiog apšvietimas yra ypač gražus.“ Dauguma žmonių mato save kitaip, nei jūs, tad nebijokite šiek tiek padrąsinti potencialų objektą, paaiškindami, kas jus taip domina kaip fotografą.

Juliano teigimu, kompozicijos menui svarbiausia, kad kadre viskas būtų kuo paprasčiau. Ir tai ypač svarbu, jo teigimu, „realiame pasaulyje, aplinkoje, kurios negali kontroliuoti.“ Viešoje erdvėje gali būti daug vizualinės netvarkos, ryškių spalvų ir šviesos bei tamsos variacijų. „Vaizdingesnei kompozicijai reikėtų pasistengti, kad jų būtų mažiau, ir reikėtų išgauti gerą jūsų objekto ir jo fono kontrastą. Galite ieškoti vienspalvio fono arba jūsų objektas gali būti ryškus, o fonas – tamsus, arba atvirkščiai; taip pat galite rinktis spalvų kontrastą – galbūt objektas vilki žaliai, o fonas yra raudonas. Pasistenkite, kad objektas išsiskirtų.“

Kaip teigė Julianas, gatvių portretuose svarbiausia yra sąveika, todėl nesidrovėkite ir, jei reikia, paprašykite objekto pajudėti. „Šviesa gali būti gražesnė, jei fotografuosite juos pavėsyje, arba galbūt pavyks gražiau nufotografuoti, jei pateiksite kelis patarimus dėl pozavimo“, sakė Julianas. Jis pastebėjo, kad su šiuo gatvių portretų aspektu jam padėjo fotoaparato „Canon EOS RP“ galinis ekranas. „Galima daugiau bendrauti su objektu nesislepiant už fotoaparato“, sakė jis.

Taip pat pravertė „Canon EOS RP“ veidų aptikimo ir sekamojo automatinio fokusavimo funkcija. „Tai puiki technologija, kuri irgi padeda skirti daugiau laiko bendravimui su objektu ir kompozicijos pasirinkimui, nesijaudinant dėl fokusavimo. Kiekviena nuotrauka turi būti tobulai sufokusuota į žmogaus veidą, net kai jie yra palyginti maži kadre.“

Naujausioje gatvės portretų fotosesijoje Julianas fotografavo žmones ir viduje, ir lauke, naudodamas tam tris skirtingus objektyvus: „Canon RF 35mm F1.8 Macro IS STM“, „Canon RF 50mm F1.8 STM“ ir „Canon RF 85mm F2 Macro IS STM“. „Portretams patalpose paprastai naudoju 35 mm arba 50 mm, o fotografuodamas lauke – 50 mm arba 85 mm. Sprendimas priklauso nuo to, kiek fono noriu įtraukti. Patalpose objektas yra arčiau, nes yra mažiau vietos ir norisi parodyti daugiau natūralios aplinkos, todėl praverčia 35 mm. Lauke fonas yra intensyvesnis, mažiau kontroliuojamas, todėl ilgesnis objektyvas padeda išskirti objektą ir akcentuoti, kad portreto nuotraukoje svarbiausias yra jis.“

„Canon EOS RP“ ir Juliano pasirinkti objektyvai yra lengvi, todėl puikiai tinka portretams fotografuoti ir neapsunkina fotografo. „EOS RP“ taip pat turi akių AF sekimą – ši „Dual Pixel CMOS AF“ technologija padeda užtikrinti, kad objekto akys visada būtų ypač ryškiai sufokusuotos ir kad portretai būtų tobulai ryškūs ir kokybiški.

Savo gatvių portretams Julianas naudoja tik turimą natūralią šviesą. „Kai fotografuoju patalpoje, pvz., parduotuvėje, paprašau, kad būtų išjungtas dirbtinis apšvietimas. Patalpos dažnai yra apšviestos juostinėmis arba taškinėmis lempomis, kurios sukuria labai negražų apšvietimą nuotraukoms. Taigi, viena iš darbo dalių yra vietos su dideliais langais paieška“, sakė jis.

„Jei fotografuojate lauke, fotografuokite anksti ryte arba vėlai vakare, kai saulė yra žemai“, pridūrė jis. „Dažnai pradedantieji fotografai mano, kad gražioms nuotraukoms būtina graži saulėta diena. Portretams to tikrai nereikia. Apniukusią dieną debesys veikia kaip milžiniškas filtras, kurio išsklaidyta šviesa yra kur kas gražesnė.“

Fotografuodami gatvės portretus jūs nesivaikote veiksmo kadrų ar „lemiamų akimirkų“, bet tokie kadrai gali padėti sukurti istoriją, jei juose atskleisite, kaip objektas daro kažką su juo susijusio, pvz., jei spaudinių meistrę nufotografuosite prie jos spaudos preso. „Paprastai objektas ir fonas nejuda, man nereikia labai greitai reaguoti į daug permainų, todėl esu linkęs naudoti rankinį (M) režimą“, sakė Julianas. „Jei naudojate pirmenybės diafragmai (Av) režimą, kiekvieną kartą šiek tiek pakeitus kadrą pasikeis ir ekspozicija, nes fotoaparatas ją perskaičiuos. Dažnai turiu kažką šviesaus fone arba pirmame plane, ir aš tiesiog noriu išlaikyti tą akcentą.“

Julianas paprastai nešiojasi maždaug penkias mažas savo darbų nuotraukas, kad parodytų potencialiems objektams, taip pat turi momentinį spausdintuvą, kad iškart galėtų padovanoti jiems nuotrauką. „Taip labiau juntamas mainų pobūdis“, sako jis. Tokiam tikslui idealiai tiktų toks nešiojamas spausdintuvas, kaip „Canon Zoemini“ arba „Canon SELPHY Square QX10“. Dažnai žmonės paprašys nuotraukos kopijos – galbūt socialinio tinklo profiliui arba norėdami išsispausdinti ir parodyti, todėl Julianas nešiojasi savo vizitines korteles. „Taip nereikia kažkur užrašinėti savo el. pašto adreso po 25 kartus per dieną“, pridūrė jis.

Nors prieš fotografuodamas gatvės portretus Julianas visada prašo leidimo, modelio leidimo formą jis naudoja tik tada, kai fotografuoja komerciniam užsakymui. „Jums nereikia modelio leidimo redakciniams tikslams, kai tiesiog pateikiate žmogų tokį, koks jis yra, nesusiedami jo su jokiu produktu, paslauga ar prekės ženklu. Aš paaiškinu, kaip bus naudojama nuotrauka, ir gaunu žodinį sutikimą“, sakė jis.

Šio žanro sudėtingumas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kuo būtent jis žavi – jis nenuspėjamas. Bet nors yra daugybė aspektų, kurių jūs negalite kontroliuoti, šiek tiek pagalvoję, pasitreniravę ir įgiję pasitikėjimo galite kūrybiškai panaudoti jus supančius veiksnius – objektą, kompoziciją, šviesą ir vietą – ir kurti gražius ir autentiškus gatvės portretus.


Autorė: Rachel Segal Hamilton