Svarbiausi patarimai, kaip kurti puikius portretus

Puikių portretinių nuotraukų fotografavimas gali būti tikras iššūkis. Yra daug kintamųjų – reikia užtikrinti tinkamą apšvietimą, prisiartinti prie objekto ir mokėti pakankamai greitai naudotis fotoaparatu. Pakankamai gerus portretus galima užfiksuoti naudojantis bet kokiu fotoaparatu, tačiau daugelis fotografų mieliau naudoja beveidrodinius modelius, tokius kaip „Canon EOS R6“, arba DSLR, tokius kaip „Canon EOS 850D“, kad galėtų geriau valdyti ir išreikšti savo kūrybinius gabumus.

Kad ir kokį fotoaparatą naudotumėte, tikimės, kad šie patarimai padės jums užfiksuoti geresnius draugų, šeimos narių, įdomių gatvėje sutiktų personažų ar net gyvūnų portretus.

Naudojant „Canon“ EOS fotoaparatą su keičiamais objektyvais, pvz., „Canon“ EOS M200 arba „Canon“ EOS RP, pasirinkus objektyvą su greita didžiausia diafragma, pvz., „Canon“ EF-M 32 mm f/1,4 STM arba RF 50 mm F1,8 STM, jūsų objektą bus lengviau atskirti nuo fono. Fiksuoto nuotolio objektyvai, kurių židinio nuotolis yra nuo 50 mm iki 100 mm, idealiai tinka portretams, tačiau taip pat galite naudoti priartinančius objektyvus. Norėdami išnaudoti visas plačios diafragmos galimybes, naudokite pirmenybės diafragmai (Av) režimą arba rankinį (M) režimą ir bandykite naudoti automatinį ISO, kad būtų parinktas tinkamas išlaikymas.

Naudojant standartinį arba plačiakampį fiksuoto nuotolio objektyvą vietoje priartinančio objektyvo, prie objektų reikia prieiti arčiau ir su jais sąveikauti, o naudojant mažesnį objektyvą tai mažiau glumina.

Kita vertus, priartinantys objektyvai, pvz., „Canon“ RF 70–200 mm F4L IS USM yra nepaprastai universalūs, nes galite kadruoti savo portretus keisdami židinio nuotolius naudodami tik vieną objektyvą. Susipažinus su fiksuoto nuotolio objektyvų naudojimo pagrindais, plataus priartinimo diapazono objektyvą, pvz., „Canon“ RF 24-105 F4L IS USM su vidine vaizdo stabilizacija, puikiai tinka naudoti fotografuojant iš rankų, kai galite judėti aplink objektą ir keisti židinio nuotolius, siekdami išgauti skirtingus efektus. Teleobjektyvo židinio diapazonas padeda sukurti savimeilę glostančius portretus, o didžiausias 105 mm nuotolis puikiai tinka fotografuoti veidų portretus iš arti.

Fotografuoti portretus naktį gali būti sudėtinga – kad pakaktų šviesos, gali tekti naudoti blykstę. Tačiau objektą supanti aplinkos šviesa gali suteikti mįslingumo, kurį norėsite išsaugoti portrete. „Canon“ viso kadro beveidrodiniais fotoaparatais, kaip antai „Canon EOS R6“, kurie turi „Dual Pixel CMOS AF II“ fokusavimo sistemą, galima automatiškai fokusuoti iki EV -6,5, o tai suteikia galimybę fotografuoti nenaudojant blykstės net prastai apšviestoje aplinkoje.

Jei visgi naudojate blykstę, portreto naktį režimas, esantis daugelyje „Canon EOS“ fotoaparatų, įskaitant „Canon EOS M200“ ir „Canon EOS RP“, palengvina fotografavimą ir keičia fotoaparato „mąstyseną“. Jis naudos integruotą blykstę arba užregistruos prie „hotshoe“ jungties pritvirtintą „Speedlite“ ir apšvies pagrindinį objektą, suteikdamas pakankamai laiko aplinkos šviesai nustatyti jūsų nuotraukos sceną. Tai atliekama naudojant lėtesnį užrakto greitį ir automatiškai reguliuojant blykstės laiko nustatymus. Pakoreguokite objekto padėtį, kad jį apšviestų blykstė, o ne aplinkos šviesa, ir, siekdami geriausių rezultatų, naudokite trikojį, kad fotoaparatas kuo mažiau drebėtų.

Jei aplinka ryški, portretai gali būti pernelyg kontrastingi. Blykstė gali būti naudinga tais atvejais, kai objektas yra iš galo apšviestas stipria saulės šviesa. Prie fotoaparato „hotshoe“ jungties pritvirtinkite „Speedlite“ arba nustatykite, kad integruota blykstė suveiktų kaskart fotografuojant. Fotoaparatas stengsis išlaikyti pusiausvyrą tarp blykstės ir dienos šviesos, siekdamas nufotografuoti kur kas stipresnę nuotrauką, kurioje abu elementai – ir asmuo, ir fonas, – bus optimaliai apšviesti.

Kai naudojate automatinius fotografavimo režimus, pvz., pirmenybę diafragmai (Av), arba automatinį ISO, galite greitai reguliuoti nustatymus pagal kintančią arba sudėtingą šviesą, naudodami ekspozicijos kompensavimą. Nors skamba sudėtingai, ekspozicijos kompensavimas – tai paprasčiausias būdas pašviesinti arba patamsinti jūsų nuotraukos elementus. Tai ypač naudinga fotografuojant šviesių atspalvių odą, siekiant užtikrinti, kad objektai neatrodytų išblukę, ir fotografuojant tamsesnių atspalvių odą, kad objektai atrodytų natūraliai. Beveik visi „Canon“ fotoaparatai turi ekspozicijos kompensavimo nustatymą. Norėdami rasti šį nustatymą savo įrenginyje, žr. vadovą.

Daugelį „Canon“ fotoaparatų, pvz., „Canon PowerShot G1 X Mark III“, galima valdyti nuotoliniu būdu su išmaniuoju telefonu per Wi-Fi ryšį, naudojant „Canon Camera Connect“ programą.

Kai kuriuose modeliuose ši nuotolinio valdymo funkcija pateikia tiesioginį vaizdą iš fotoaparato ir suteikia galimybę fotografuoti paliečiant telefono ekraną. Padėkite fotoaparatą ant paviršiaus, žiūrėkite vaizdą per išmanųjį telefoną ir, pasirinkę tinkamą akimirką, fotografuokite. Šis metodas padės jūsų objektui atsipalaiduoti, nes nežiūrėsite tiesiai į jį.

Norėdami nufotografuoti natūralius, autentiškus portretus, padarykite keletą kadrų prieš ir po jūsų objektui pozuojant priešais fotoaparatą. Žmonės jausis mažiau įsitempę ir labiau tikėtina, kad pavyks užfiksuoti natūralią šypseną arba vaiko išdykusį žvilgsnį spustelint užraktą tada, kai jie to nesitiki. Jei dirbate su beveidrodiniu fotoaparatu, pvz., „Canon EOS R6“, galite naudoti elektroninį užrakto režimą, kad fotografuotumėte tyliai. Jei jūsų fotoaparate yra nuotraukų serijos ar nepertraukiamo fotografavimo režimas, išbandykite jį. Taip pat galite naudoti priartinantį objektyvą ir fotografuoti iš toliau, kad portretai neatrodytų dirbtini ir būtų natūralesni.

Norėdami pasipraktikuoti, paprašykite, kad papozuotų šeimos nariai ar draugai. Jei norite fotografuoti nepažįstamųjų portretus, paprašykite jų leidimo – dažnai toks prašymas juos pamalonina, o jums suteikia šiek tiek laiko pasiruošti kadrą.

Eksperimentavimas su autoportretais padeda susipažinti su nustatymais ir kompozicijos stiliais.

Portretai įprastoje asmens aplinkoje dažnai papasakoja daugiau, nei paprastas veido portretas. Pavyzdžiui, norėdami nufotografuoti virtuvėje dirbantį šefą arba ūkininką laukuose su besiganančiomis karvėmis, galite naudoti plačiakampį objektyvą, pvz., „Canon“ EF-M 11–22 mm f/4–5,6 IS STM arba „Canon“ EF-S 10–22 mm f/3,5–4,5 USM. O kodėl nenufotografavus draugo muzikanto neryškiame gitarų parduotuvės interjero fone? Pagalvokite, ką norėtumėte matyti nuotraukos fone ir kodėl. Jūsų tikslas yra nufotografuoti vizualiai stiprią nuotrauką ir įkvėpti jai prasmės, kad žiūrintysis norėtų sužinoti daugiau.

Be fotoaparato nustatymų reguliavimo yra dar keletas paprastų būdų, kaip nufotografuoti įdomesnius ir paveikesnius portretus. Paprašykite savo objekto, kad jie žiūrėtų ne į fotoaparatą, o į kitą tašką nuotraukos kadre arba tolyje. O gal pabandykite nufotografuoti savo objektą iš viršaus, nuo kopėčių? Arba pasilenkti ir fotografuoti nuo juosmens lygio? Sulaužykite kompozicijos taisykles nustatykite objekto padėtį per centrinę kadro dalį. Arba praturtinkite savo portretus nuotaikomis, išbandydami apšvietimą iš galo, šešėlius ir lėtą užrakto greitį.

Norėdami eksperimentuoti su įvairiais metodais, galite netgi įsirengti studiją namuose, arba sužinokite daugiau apie kūrybinės aplinkos kūrimą meniniams portretams*. Jūsų tikslas yra eksperimentuoti, mokytis ir pasiekti rezultatų, kuriais būsite patenkinti.



Autoriai: Peter Wolinski ir Tamzin Wilks



*Tik anglų kalba