Ása Steinars: norint padaryti tobulą kadrą, svarbu net tik kraštovaizdis

Ása Steinars ne visada įžvelgė įspūdingą Islandijos grožį. Septynerių persikėlusi čia iš Norvegijos ji jautėsi tarsi nedideliame miestelyje, o ne šalyje. Tačiau sugrįžusi po kelerių metų darbo užsienyje pažvelgė į šį ugnies ir ledo kraštą visiškai kitu žvilgsniu.

Šiandien Ásos nuotykių namuose ir užsienyje nuotraukos ir vaizdo įrašai pritraukė 700 tūkst. sekėjų socialiniuose tinkluose. Išmokusi meistriškai daryti „asmenukes gamtoje“, ji paverčia paprastas asmenukes monumentaliomis Skandinavijos peizažų nuotraukomis, tad jos „Instagram“ ir „TikTok“ paskyros tarsi tapo nežemiško Islandijos gamtos stebuklo pagarbiu liudijimu: kraterių, ugnikalnių ir juodo smėlio paplūdimių ar fjordų, ledynų ir krioklių.

Jos kraštovaizdžio fotografijose dažnai matyti žmonės, dažniausiai – ji pati. Tai ne paprastos asmenukės – jose žiūrovai kviečiami pabūti jos vietoje, tai atrodo ypač svarbu skelbiant nuotraukas socialiniuose tinkluose. „Noriu, kad žiūrovas pajustų ir įsivaizduotų save toje nuotraukoje, pajustų, kad nori ten nuvykti ir pabūti gamtoje, ne vien žiūrėti iš toli“, – sako Ása.

Todėl Á. Steinars nuotraukose paprastai pažadina ne vieną jausmą – šaltą dieną tarsi pajusi laužo liepsnos šilumą, tarsi išgirsi krentančio krioklio vandens triukšmą, karštos kavos skonį po ilgos kelionės pėsčiomis. „Man, – sako Á. Steinars, – fotografija yra šio jausmo kūrimas, kelionių troškimo jausmo, laimės ar paprasto įkvėpimo eiti paklaidžioti kalnuose. Gamtos fotografija visada susijusi su gamtos pažinimu, todėl man patinka įtraukti į ją žmogų, kuris papasakos visą įvykį.“

Čia Ása paaiškina, kaip tai padaro, ir duoda keletą patarimų, kaip fotografuoti kraštovaizdį profesionaliau, kad ir jūs pamatytumėte gamtą visiškai kitu žvilgsniu.

Mėgindami kurti asmenukes gamtoje, kaip patarė Ása, pradedantieji fotografai dažnai neatkreipia dėmesio į drabužius. Ása naudoja raudonus, geltonus ir oranžinius drabužius, jei fotografuoja apniukusią dieną arba jei objektas toli. Kraštovaizdyje nufotografavus žmogų, pajuntamas vaizdo mastelis, o šviesūs drabužiai įlieja truputį spalvos į gana monotonišką arba nespalvingą vaizdą.

Ása net renkasi vietas pagal drabužius. Tai ypač svarbu, kai ji dirba su aprangos prekių ženklais. Ji pasirūpina, kad vieta derėtų su prekių ženklo gaminiu kompozicijos ar kokios nors temos požiūriu, tačiau tuos pačius principus taiko ir savo asmeniniams darbams.

„Ieškau tinkamos pagal aprangos stilių ir spalvas vietos, – sako ji. – Jei renkuosi ne tai, kas madinga, stengiuosi naudoti vietos stiliaus drabužius, kad būtų stipresnis ryšys su gamta. Pavyzdžiui, islandiškos vilnos megztinius. Juos labai malonu dėvėti, be to, jie labai gražiai atrodo gamtos kadruose ir puikiai tinka fotografuoti iš arti.“

Naudojant tokią aprangą, nuotraukoje geriau perteikiamas vietos ir pačios vietovės pojūtis.

Ása dažnai įrėmina objektą natūraliais elementais, pavyzdžiui, uolomis, kalnais ir vandens telkiniais. Kai kada ji sukuria kadro rėmą fone pateikdama sulietą gėlių vaizdą, kad jūsų dėmesį patrauktų objektas. Kad ir ką dėsite nuotraukos fone, svarbu, kad kompozicija neatrodytų dirbtinė.

„Man labai svarbu, kad vaizdas būtų natūralus ir lengvai žiūrimas, – sako Ása. – Pamatę nuotrauką, neturėtumėte jos nagrinėti, todėl proporcijos turi būti tinkamos, o akis turėtų iš karto rasti objektą ir neturėtų jo ieškoti.“

Lengviau išryškinti foną pasinaudojant priartinančiu objektyvu arba teleobjektyvu, atsitraukti šiek tiek atgal nuo objekto ir priartinti jį objektyvu, kad fonas užpildytų kadrą. Atitolinę objektyvą nuo objekto taip pat galėsite pasinaudotihiperfokalinio atstumo fokusavimo teikiamu privalumu, jis leidžia jums tinkamai fokusuoti objektą ir foną net naudojant plačią diafragmą.

Standartinis priartinantis objektyvas, kaip antai „Canon RF 24-105mm F4-7.1 IS STM“, turi patogų pradedantiems kraštovaizdžio fotografams židinio diapazoną, ar net plataus kampo objektyvas, kaip antai „Canon RF 35mm F1.8 Macro IS STM“ – šiuo fiksuoto nuotolio objektyvu gaunama puiki vaizdo kokybė, jis tinka visiems, kas fotografuoja kraštovaizdį.

Ása sako, kad reikia eksperimentuoti su kompozicija, keisti kampą ir objekto padėtį, padaryti daug bandomųjų nuotraukų ir būti kantriems. „Tikrai labai svarbu rasti puikų kadrą, kai kada užtrunka, kol jį tinkamai padarai, – sako ji. – Patarčiau neskubėti ir eksperimentuoti, išmėginti kelis skirtingus kampus ir palyginti juos. Galbūt pakeisti objektyvus ir pažiūrėti, kaip pasikeičia vaizdas. Kartais sugaištu daug laiko su viena nuotrauka, bet tai daryti mane verčia perfekcionizmas. Šiaip ar taip, tikrai verta.“

Fotografuojant asmenukes gamtoje Ásai svarbu išnaudoti šviesą, kuri padeda patobulinti visą vaizdą – nesvarbu, ar diena apniukusi, ar pro debesis šviečia saulė.

„Pažiūrėkite, kaip atrodo kadras saulei leidžiantis ir vidurį dienos, – ragina Ása ir pataria eiti fotografuoti skirtingomis oro sąlygomis, kad geriau suprastumėte minkštos ir ryškios šviesos skirtumus. Taip išmoksite tinkamai išnaudoti šviesą.

Debesys taip pat gerai išsklaido šviesą. „Islandijoje oras dažnai niūrus ir apniukęs, labai pripratau prie jo tiek daug čia fotografuodama. Be to, pamėgau jį, ypač fotografuodama tokius gamtos vaizdus kaip tarpekliai ir kriokliai, nes geriausia, kad jų nuotraukose nebūtų per daug šešėlių, – aiškina Ása. – Jis padaro vaizdą minkštesnį, ir lengviau teisingai parinkti visą nuotraukos ekspoziciją.“

Išmokę pajusti natūralią šviesą pastebite, kaip ji keičiasi keičiantis metų laikams. „Debesuotą dieną žali atspalviai tampa labai gyvi, todėl vasaros fotografijos atrodo puikiai“, – aiškina ji.

Ása dažnai atlieka nelengvą užduotį būti fotografe ir objektu tuo pat metu. Ji pastato fotoaparatą ant trikojo ir paleidžia jį nuotoliniu būdu savo telefonu bei programėle „Canon Camera Connect“. Savo fotoaparatą fokusuoja žiūrėdama į telefono ekraną, tada nustato laikmatį dviem ar 10 sekundžių, kad spėtų pasidėti telefoną ir jo nebūtų galutinėje nuotraukoje. Ypač asmenukės atrodo ne taip, kaip visos.

Kitą kartą ji naudojasi fotoaparate įdiegtu laikmačiu, sufokusuoja kadrą į žemę, ant kurios stovės, arba į kokį nors objektą toje vietoje, nustato laikmatį ir atsistoja į reikiamą padėtį. Tai ypač praverčia naudojant ilgą ekspoziciją.

„Daug fotografuoju Islandijos Šiaurės pašvaistes, todėl nepaprastai svarbu turėti nuotolinį paleidiklį ar laikmatį, – paaiškina Ása. – Nes dirbant su ilgu išlaikymu svarbu, kad aparatas nesujudėtų, o vaizdas nesusilietų. „Canon Camera Connect“ programėlė tinka geriausiai, bet jei jos neturite, tinka ir dviejų sekundžių trukmės laikmatis, kad spustelėjus fotoaparato mygtuką sukeltas virpesys spėtų nuslopti iki užfiksuojant kadrą.“

„Šiandien redagavimas – svarbi fotografijos dalis, – sako Ása, – ir tikrai vertėtų gerai peržiūrėti nuotraukas po to.“ Ji pataria visada fotografuoti RAW failų formatu, kad užfiksuotumėte kuo daugiau duomenų ir galėtumėte lanksčiau atlikti galutinį redagavimą. Įdiegtieji „Canon“ „Picture Styles“ – taip pat ir įvairūs parametrai, kaip antai kraštovaizdis, neutralus, tikslus – suteikia nuotraukoms darnią spalvų paletę ir nuotaiką. Tačiau tik peržiūrėdami savo nuotraukas pajusite, ką darote gerai, ir ką reikia tobulinti.

Ása visiems pradedantiems kraštovaizdžio fotografams pataria investuoti į nuotraukų redagavimo programinę įrangą, kaip antai „Canon Digital Photo Professional“ (DPP) arba „Adobe® Photoshop® Lightroom®“. Verta susirasti kai kurias išankstinės nuostatas – ypač pritaikomus filtrus, naudojamus programinėje įrangoje, – tačiau jie neatstos gerų galutinio redagavimo darbo žinių.

„Išankstinių nuostatų naudojimas gali būti geras būdas pradėti, tačiau atminkite – tai nėra stebuklingas sprendimas norint puikių nuotraukų“, – sako ji. „Net ir naudodami geras išankstines nuostatas, vis tiek turite patys daug redaguoti.“

Fotografijos naujokams ar tiems, kurie turi mažai patirties fotografuojant gamtos vaizdus, Ása pataria stebėti kitų fotografų darbą ir mokytis iš jų. Ji siūlo rasti fotografus, kuriais žavitės, ir žiūrėti, kaip jie dirba su šviesa, komponuoja vaizdus ir randa kūrybiškų kampų.

Jos svarbiausias patarimas yra paprastas. „Jau daugiau kaip 10 metų fotoaparatą nešuosi beveik bet visur, kur einu“, – sako ji. „Kuo daugiau praktikuositės, tuo geresni tapsite. Tai paprasta. Norint įvaldyti fotografiją, reikia laiko. Niekas negimsta fotografu.“

Parašė Gary Evans