HDR fotografijos paaiškinimas

Tobulas šviesos ir tamsos balansas yra vienas seniausių fotografijos iššūkių. Fotografuodami dideliu kontrastu pasižyminčias scenas, ar tai būtų spindintis saulėlydis, portretas su foniniu apšvietimu, ar miesto panorama sutemose, fotografai yra priversti rinktis tarp peršviestų akcentų arba tamsių šešėlių. Didelio dinaminio diapazono (HDR) fotografija užpildo šią spragą ir suteikia galimybę atskleisti daugiau detalių visame ryškumo diapazone. Naujausiuose „Canon“ fotoaparatuose HDR išsivystė iš sudėtingos, trikojio stovo pagrindu veikiančios technologijos, ir tapo funkcija, kurią gali išbandyti kiekvienas, tiesiog naudodamasis fotoaparatu.

„HDR jau daugiau nei dešimtmetį yra „Canon“ fotoaparatų dalis“, – sako „Canon Europe“ produktų vadovas Tiboras Szövetes. „Kai ši funkcija pirmą kartą pasirodė „EOS 5D Mark III“, didelis žingsnis į priekį buvo tai, kad kamera galėjo automatiškai sujungti daugybines ekspozicijas, todėl žmonėms nebereikėjo jų apdoroti rankiniu būdu. Dabar, naudojant HDR PQ ir HEIF failų formatą, viskas, ką žinojome apie JPEG, buvo visapusiškai išplėsta – mažesni failai, daugiau spalvų, daugiau detalių ir platesnis dinaminis diapazonas.“

2012 m. „Canon EOS“ fotoaparatų asortimente „Canon“ pristatė pirmąjį specialųjį fotoaparate „EOS 5D Mark III“ integruotą HDR režimą, kuriuo buvo galima sujungti tris ekspozicijas į vieną JPEG failą su patobulintomis šviesių ir tamsių vietų detalėmis. Po aštuonerių metų „Canon EOS-1D X Mark III“ tapo dar vienu svarbiu pasiekimu, nes tai pirmasis „Canon“ fotoaparatas, kuriuo galima fotografuoti HDR PQ (angl. „Perceptual Quantisation“) nuotraukas, užtikrinantis tokį patį didelį dinaminį diapazoną viename 10 bitų HEIF vaizde.

Šiandien beveik visuose EOS R serijos fotoaparatuose yra tam tikros formos HDR funkcija, nuo automatinės ekspozicijos skirtingų parametrų sekos (angl. „Auto Exposure Bracketing“, AEB) iki sluoksniavimo fotoaparate funkcijos ir HDR PQ vieno kadro fiksavimo.

Tradicinis HDR apima kelių ekspozicijų užfiksavimą – paprastai vieną nepakankamos ekspozicijos, vieną normalios ar tolygios ekspozicijos ir vieną per didelės ekspozicijos – ir jų sujungimą į vieną vaizdą, kuriame išlieka tiek šešėlių, tiek šviesių vietų detalės. „Canon“ AEB režimas automatizuoja šį procesą, todėl lengva užfiksuoti skirtingų parametrų vaizdų seką, kuri yra paruošta apjungti „Canon“ programoje „Digital Photo Professional“ (DPP) ar kitoje programinėje įrangoje.

Naudojant HDR sluoksniavimo fotoaparate funkciją šis procesas dar patobulėja, nes nereikia naudoti programinės įrangos ir daugybinės ekspozicijos kadrai sujungiami tiesiogiai fotoaparate, kad būtų sukurtas paruoštas bendrinti JPEG failas. Šis metodas idealiai tinka statiniams objektams, pvz., kraštovaizdžiams, interjerams ar architektūrai, kur siekiama maksimalaus atspalvių valdymo.

Tradicinis HDR išlieka geriausias pasirinkimas, kai norite kuo platesnio dinaminio diapazono, nes sujungus kelias RAW ekspozicijas gaunamas plačiausias dinaminis diapazonas, kurį gali sukurti fotoaparato jutiklis.

„Jei norite išgauti kiekvieną detalę nuo giliausių šešėlių iki ryškiausių akcentų,“ – aiškina Tiboras, – „tradicinė HDR sluoksniavimo funkcija vis dar suteikia didžiausią lankstumą ir plačiausią dinaminį diapazoną, su kuriuo galite dirbti.“

Fotografuojant ilgos ekspozicijos kadrus trikojis vis dar padeda fotografuojant statiškus objektus (su judančiais objektais vis dar kyla problemų dėl šešėlinių vaizdų, kaip parodyta toliau pateiktame vaizde), tačiau atsiradus integruotiems vaizdo stabilizatoriams (IBIS) ir stabilizuotiems objektyvams, HDR funkcija, laikant fotoaparatą rankose, tapo daug lengviau pasiekiama.

„Dabar lengviau naudotis net ir tradiciniu HDR,“ – sako Tiboras. „Anksčiau tikrai reikėdavo trikojo stovo, kad vaizdas būtų tolygus, tačiau su IBIS ir optinio stabilizavimo deriniu laikydami fotoaparatą rankose galite fotografuoti vienos, dviejų ar net trijų sekundžių išlaikymo trukmės kadrus. Jei kadre nėra judančių objektų, turite kur kas daugiau galimybių laikydami fotoaparatą rankose, o ne ant trikojo stovo.“

Kai tradicinė HDR funkcija sujungia kelis kadrus, HDR PQ funkcija pasiekiamas panašus rezultatas viename vaizde. Fotoaparatas įrašo papildomą šviesių ir šešėlių informaciją 10 bitų HEIF faile, kad spalvų gradacija būtų sklandesnė, tonai natūralesni, o dinaminis diapazonas pastebimai didesnis. Kadangi reikalingas tik vienas kadras, HDR PQ funkcija pašalina judesio suliejimus ir šešėlius, o tai yra didžiulis pranašumas fotografuojant judančius objektus.

„Naudodami HDR PQ funkciją gausite platesnį dinaminį diapazoną tik iš vieno vaizdo,“ – aiškina Tiboras. „Tai puikiai tinka fotografuojant judančius objektus, pvz., augintinius, vaikus, net vaikščiojančius žmones. Nėra jokių šešėlinių vaizdų, nereikia trikojo stovo, o failo dydis yra mažesnis, todėl galite fotografuoti daugiau, neužpildydami kortelės.“

HEIF failus galima peržiūrėti tiesiogiai HDR palaikančiuose monitoriuose arba šiuolaikiniuose televizoriuose (standartinio dydžio HDMI kabeliu tiesiai iš fotoaparato), perteikiant visą atspalvių diapazoną be papildomo redagavimo. Juos taip pat galima konvertuoti į JPEG arba TIFF fotoaparate arba DPP, kad būtų paprasta bendrinti.

Nepaisant aukštos kokybės, HEIF failai yra mažesni nei RAW, TIFF ir net JPEG, todėl užtikrinamas efektyvus detalių ir saugojimo vietos balansas. Jų natūralus, tikroviškas atvaizdavimas reiškia, kad jūsų spalvos atrodo lygesnės ir mažiau dirbtinės, su subtiliais perėjimais, kurie glaudžiai atitinka žmogaus akies suvokimą.

Abu HDR metodai turi savo stipriąsias puses, o geriausias pasirinkimas priklauso nuo to, ką fotografuojate ir kiek norite valdyti galutinį vaizdą. Tradicinis HDR suteikia jums visišką lankstumą ir yra puikus pasirinkimas, jei jums patinka redaguoti ar norite sukurti tam tikrą nuotaiką. HDR PQ, kita vertus, yra sukurtas siekiant paprastumo ir tikroviškumo. Šis metodas suteikia tą patį išplėstą atspalvių diapazoną vienu kadru, todėl galite užfiksuoti vaizdą taip, kaip ją matėte, negaišdami laiko redaguodami.

„HDR PQ skirtas žmonėms, kurie tiesiog nori puikių rezultatų tiesiai iš fotoaparato,“ – aiškina Tiboras. „Nereikia galvoti apie skirtingų parametrų seką ar suliejimą – dinaminis diapazonas jau yra perteikiamas viename vaizde. Bet jei norite eksperimentuoti ar atskleisti vaizdą kūrybiškai, tradicinė HDR sluoksniavimo funkcija vis dar verta dėmesio.“

Toliau apžvelkime, kaip dinaminis diapazonas skiriasi skirtingų tipų failuose.

Dinaminis diapazonas matuoja, kiek detalių kamera gali užfiksuoti tarp tamsiausių šešėlių ir ryškiausių šviesos akcentų. Kuo platesnis diapazonas, tuo daugiau informacijos jūsų fotoaparatas užfiksuoja abiem kraštutiniais atvejais, o tai reiškia, kad galite matyti subtilias detales tokiose srityse kaip šviesūs debesys, neprarandant tekstūros šešėliuose.

Šis diapazonas dažnai apibūdinamas šviesos padalomis. Viena padala atitinka šviesos padvigubinimą arba sumažinimą perpus, todėl dviejų ar trijų padalų skirtumas gali būti reikšmingas, kai reikia išsaugoti šviesių ar tamsių vietų detales.

Paprasčiau tariant, 18 dinaminio diapazono padalų užfiksuotame vaizde gali būti daug daugiau atspalvių informacijos nei 11 padalų vaizde, todėl gaunamas tikroviškesnis gylis, sklandesni perėjimai ir vaizdą galima geriau valdyti redaguojant.

Šis palyginimas rodo skirtumą tarp HDR PQ ir SDR atvaizdavimo: HDR versija (pavaizduota kairėje) išlaiko daugiau ryškių detalių ir lygesnes spalvas, o SDR atvaizdavimas (pavaizduotas dešinėje) suspaudžia dinaminį diapazoną standartiniams ekranams.

Šie skaičiai yra iliustratyvūs, tačiau jie rodo, kiek HDR PQ sumažina atotrūkį tarp vieno kadro ir kelių kadrų HDR darbo srautų. Kuo didesnis padalų skaičius, tuo daugiau lankstumo turėsite atkuriant ryškias vietas ir šešėlius, kai vėliau apdorosite vaizdus.

Dauguma dabartinių „Canon“ beveidrodinių fotoaparatų turi HDR parinktis. „EOS R10“, „R50“, „R6 Mark II“ ir „R8“ – visi turi HDR sluoksniavimo ir HDR PQ fotografavimo funkcijas, o aukštesnės klasės modeliai, pvz., „EOS R5“, „R5 Mark II“ ir „R3“, teikia profesionalaus lygio HDR fotografavimo ir filmavimo galimybes. Net pradedantiesiems skirti modeliai, pvz., „EOS R100“, turi HDR stiliaus vaizdo režimus, kurie automatiškai subalansuoja iš galo apšviestus objektus.

Pusiau profesionalus „Canon EOS R6 Mark III“ taip pat palaiko HDR fotografavimo ir HDR filmavimo funkcijas, kai atskiri eksponavimo kadrai naudojami tikram HDR vaizdo įrašui sukurti. Jis yra tarpinis variantas „Canon“ entuziastams ir profesionalams skirtame asortimente ir pasižymi pažangiomis HDR funkcijomis kompaktiškame, universaliame korpuse.

(Pirmasis fotoaparate integruotas HDR: „Canon EOS 5D Mark III“ – 2012 m.; pirmasis HDR PQ: „Canon EOS-1D X Mark III“ – 2020 m.)

Pradėti dirbti su HDR yra lengviau, nei jūs manote. Nesvarbu, ar fotografuojate kraštovaizdžius, interjerus ar greitai judančius objektus lauke, keli paprasti metodai gali padėti išnaudoti visas fotoaparato HDR galimybes. Štai keletas patarimų, nuo ko pradėti.

• Įjunkite paryškinto atspalvio pirmenybės funkciją (D+): ši nuostata padidina paryškintų sričių detalumą be perteklinio spalvų prisodrinimo. Tai puikus būdas apsaugoti dangų ir šviesias sritis, išlaikant natūralų kontrastą.
• Naudokite IBIS ir IS objektyvus: fotoaparato korpuse integruotas ir objektyvo stabilizatorius suteikia galimybę perteikti ryškesnius vaizdus fotoaparatą laikant rankose, kai naudojami HDR ir HDR PQ režimai. Tai ypač naudinga fotografuojant prietemoje arba nenaudojant trikojo stovo.
• Išbandykite DPP arba „DPP Express“: „Canon“ programinė įranga suteikia galimybę lengvai sujungti ekspozicijas, redaguoti HDR sluoksnius arba tiksliai sureguliuoti HEIF failus, kad galėtumėte eksperimentuoti su atspalvių atvaizdavimu ir rasti pageidaujamą vaizdo perteikimą (pastaba: „DPP Express“ yra prenumeruojama programa).
• Peržiūrėkite savo rezultatus HDR ekrane: dauguma šiuolaikinių televizorių ir monitorių palaiko HDR ir per juos galima peržiūrėti HDR PQ vaizdus, todėl galite akimirksniu mėgautis visomis spalvomis ir kontrastu tiesiai iš savo fotoaparato.
• Konvertuokite HEIFS į JPEG arba TIFF: jei planuojate bendrinti nuotraukas socialiniuose tinkluose arba peržiūrėti jas standartiniuose ekranuose, konvertuokite HEIF failus fotoaparate arba DPP, išlaikydami HDR sodrumą.
• Atkreipkite dėmesį į ekspoziciją: fotografuojant HDR, dažnai geriau šiek tiek sumažinti ekspoziciją, nei rizikuoti prarasti šviesias sritis, ypač kai dangus labai ryškus.

Galiausiai, naudojant HDR funkciją, jūsų nuotraukos atrodo taip, kaip jūsų akys mato pasaulį. Naujausiuose „Canon“ EOS fotoaparatuose ši funkcija yra dar paprastesnė ir lankstesnė, nepaisant to, ar norite visiškai kontroliuoti kūrybinį procesą naudodami tradicinę sluoksniavimo funkciją, ar norite gauti realistiškus, greitus rezultatus naudodami HDR PQ. Galite fotografuoti laikydami fotoaparatą rankose, iškart bendrinti vaizdus ir mėgautis HDR vaizdais naudodami įrangą, kurią jau turite.

„HDR fotografija padeda užfiksuoti visą vaizdą taip, kaip jį matote jūs,“ – sako Tiboras. „Tačiau, jei iki šiol naudojote tradicinę HDR sluoksniavimo funkciją, HDR PQ yra žingsnis į priekį, nes ši funkcija veikia greičiau, švariau ir yra integruota į naujausius „Canon“ fotoaparatus, kad galėtumėte pasiekti stulbinamų rezultatų be papildomo darbo.“

Su naujausiu „Canon“ EOS R beveidrodinių fotoaparatų asortimentu HDR fotografija tapo lengvesnė ir teikianti dar geresnius rezultatus, nei bet kada anksčiau.

Autorius Jeff Meyer