Emmanuelis Oyeleke: kūrybinė kelionė po mados fotografijos pasaulį

Kūrybinių ribų peržengimas yra labai svarbi mados fotografijos dalis, o tai ypač svarbu, kai žengiama pramonės demokratizavimo link, kad nauji kūrėjai ir pripažinti fotografai galėtų pasakoti savo unikalias istorijas per objektyvo akutę. Šiame straipsnyje Nigerijoje gyvenantis „Canon“ ambasadorius Emmanuelis Oyelek leidžiasi į įkvepiančią kelionę po mados fotografijos pasaulį Lagoso mieste.

Emanuelio kelias į fotografiją yra toks pat unikalus kaip ir jo nuotraukos. Jis buvo profesionalius žaidimo „Scrabble“ žaidėjas ir keliaudavo po pasaulinius turnyrus. Būtent šių nuotykių metu, fiksuodamas prisiminimus ir akimirkas iš savo kelionių, jis atrado didžiulę meilę fotografijai.

Emmanuelis apibūdina save kaip „serijinį verslininką“, jam svarbiausia nukreipti energiją į savo aistras, o tai padėjo jo pomėgį paversti sėkminga karjera.

Vienas iš pagrindinių Emmanuelio darbo principų – niekada nekartoti to paties vaizdo. „Man nepatinka rutina,“ – prisipažįsta jis. „Man greitai pasidaro nuobodu, todėl net jei fotografuoju anksčiau jau fotografuotą nuotrauką, renkuosi kitokį apšvietimą. Klientai, žinoma, nori nuoseklumo, bet aš vengiu būti šabloniškas. Siekiu savo tikslų skirtingais keliais. Tai padeda man judėti į priekį. Tai padeda palaikyti smalsumą.

„Kai galvoji, kad jau viską supratai ir toks yra tavo darbo pobūdis, gali patekti į pasitenkinimo savimi spąstus,o tada tavo nuotraukos pradeda kartotis. Nigerijos kultūroje žmonės nori naujų idėjų ir kaskart kažko kitokio. Be to, kai atlieki kokį nors kūrybinį veiksmą, daug jaunų fotografų ima tai imituoti, todėl, jei nerasite naujų saviraiškos būdų, jūsų darbas pradeda atrodyti kaip šimto kitų fotografų darbai. Gebėjimas kiekvieną kartą daryti viską kitaip suteikia galimybę man ir mano klientams išlaikyti darbų naujumą.“

„Nesvarbu, ar tai būtų asmeninis projektas, ar klientų užsakymas, darbuose visada yra asmeninė vizija, – sako Emmanuelis, – O kartais, net jei yra nesutapimų su kliento lūkesčiais, rezultatas rezonuoja su klientu ir galiausiai jis jį pamėgsta.“

Kaip ir Nina Zimolong bei Ianas Hippolyte, apie kuriuos buvo rašyta ankstesniame šios serijos straipsnyje, Emmanuelis mano, kad pasakojimas visada egzistuoja mados fotografijoje.

„Net jei to nematote, visada yra pasakojimo elementas“, – sako jis, – „Kartais tai patys subtiliausi dalykai – modelio žvilgsnis, fotografijos kompozicija arba mano pasirinkimas, ką palikti kadre, o ką – pašalinti. Savo darbais bandau kažką papasakoti.“

Emmanuelis atpažįsta tą patį kūrybinį impulsą pačioje mados industrijoje, todėl pabrėžia platformų, kuriose gali būti išgirsti nauji balsai, svarbą. „Tokie renginiai, kaip Lagoso mados savaitė, skirti pripažinimą jau turintiems prekių ženklams, tačiau kai kuriuose iš jų yra vietos ir naujiems dizaineriams. Atsiranda ir daug kitų panašių renginių.“ Jis pabrėžia, kokie svarbūs yra tokie renginiai, kaip „Street Souk“, Lagoso gatvės mados konvencija, kuri suburia įvairius kūrėjus džiaugtis mados pasauliu ir pristatyti savo darbus. „Šios platformos yra labai svarbios naujiems dizaineriams, taip pat kitiems šios srities atstovams – naujiems grimo meistrams, kirpėjams, fotografams, turinio kūrėjams. Visiems reikia platformos, kurioje galėtų parodyti savo gebėjimus.“

Emmanuelis mano, kad socialinės žiniasklaidos svarba negali būti pervertinta – nei fotografams, nei kitiems mados pramonės ir kitų sričių kūrėjams.

Jis pažymi, kad socialinė žiniasklaida demokratizavo viešą darbų pateikimą ir suteikė galimybę įvairių sričių menininkams galiausiai „savarankiškai publikuoti“ savo darbus bei pasiekti pasaulinę auditoriją, nesinaudojant tradiciniais kanalais, kuriuos minėjo ir Ianas apibūdindamas kliūtis patekti į šią sritį, – tokiais kaip leidėjai, galerijos ir prodiuseriai. „Socialinė žiniasklaida suteikė daugiau galimybių, ypač pradedantiesiems fotografams, dizaineriams, grimo meistrams ir kt., kurie anksčiau neturėjo balso, auditorijos ar ryšių.

„Galbūt jūs niekada nesate išvykęs iš Nigerijos, bet jūsų darbai keliauja po visą pasaulį. Manau, tai labai svarbu.“

Pradedantiesiems mados fotografams ir perspektyviems pramonės talentams, kurių darbai gali juos išgarsinti kaip niekada anksčiau, Emmanuelis siūlo šį praktinį patarimą:

• „Įsitikinkite, ar jūsų darbai yra matomi. Dalijimasis darbais padeda Afrikos talentams – fotografijos, videografijos, kinematografijos, mados – būti matomais. Yra posakis: uždaros burnos nepamaitinsi. Juk menininkas nenori kurti kūrinių, kurie tiesiog stovi ir niekas jų nemato. Manau, kad dalintis yra svarbiau nei bet kada anksčiau.“
• Papasakokite savo istoriją. „Žmonės tiki istorijomis, o ne tik nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Papasakokite savo istoriją, nes niekas kitas negali jos papasakoti taip, kaip jūs pats.“
• Būkite atviri. „Žmonės dažnai sako – mano darbas kalba pats už save. Tačiau net socialinėje žiniasklaidoje yra daug triukšmo ir daug dėmesį blaškančių dalykų. Taigi, šiais laikais tikrai turite dalytis kuo daugiau ir kuo dažniau. Sakyčiau, dalytis ne tik gerosiomis patirtimis, bet ir iššūkiais, užkulisiniais dalykais, ir galbūt žmonės pamatys jūsų darbų vertę.“

Emmanuelio kelionė yra aistros, originalumo ir kūrybiškumo galios įrodymas, atskleidžiantis, kaip verslumas ir socialinė žiniasklaida gali formuoti šių dienų vaizdo istorijų pasakotojų karjerą. Vienas dalykas, kurį reikėtų įsisavinti, yra tai, kad pasitelkiant tinkamus įrankius ir mąstymą didelės svajonės gali tapti realybe.

Skaityti daugiau:

• Patarimai norintiems tapti mados fotografais
• Mados fotografijos įrangos sąrašas

Teksto autorės Mabinty Taylor-Kamara ir Sarah Kay Bland