Praktinė magija: mitams būdingo apšvietimo ir nežemiškos fotografijos nagrinėjimas

Rosie Hardy nežemiškų vaizdų išskirtiniai akcentai yra puikiai krentančios puošnios suknelės, įmantrios arkos ir gausybė žiedų. Tačiau už kiekvienos nuotraukos taip pat slypi istorija – subtiliai įaustas pasakojimas, atskleidžiamas per vaizdo elementus, arba kruopščiai parinktą citatą, nušviečiančią kūrinį kita šviesa.

„Man visada buvo labai įdomu pasakoti žmonių istorijas,“ – sako Rosie. Kūrybinga portretų fotografė kelią internete pradėjo dokumentuodama savo paauglystėje išgyventą alopecijos patirtį ir susidūrusi su savo tapatybės atskleidimu nesiremiant išvaizda. „Man labai rūpėjo tai, ką jaučia kiti žmonės, domino žmogaus psichologija ir elgesys. Savo, o ir kitų žmonių darbuose, visada traukė tas emocinis aspektas. Štai kodėl mane taip įtraukia portretai.“

Rosie portretai, pradedant kūrybiškomis autoportretinėmis nuotraukomis ir baigiant vestuvių fotografijomis bei komerciniais projektais, pasižymi įspūdinga nežemiškų vaizdų estetika. „Daromas darbas neabejotinai vystosi, bet aš vis tiek bandau pasiekti tą patį stilių – fantaziją, siurrealistinį pasakų pasaulį, kurį visada kūriau“, – sako ji.

Čia ji dalinasi savo 10 geriausių patarimų entuziastams, norintiems tyrinėti šią magišką sritį.

• Užfiksuokite patrauklų „bokeh“ efektą
• Fotografuokite naudodami foninį apšvietimą
• Išbandykite rekvizitus ir kostiumus
• Žaiskite su švelniu apšvietimu
• Kūrybiškai vykdykite baigiamąjį apdorojimą
• Sukurkite spalvų paletę
• Tyrinėkite įvairias vietas
• Pasirinkite tinkamą objektyvą
• Naudokite ilgesnę eksponavimo trukmę
• Sukurkite pasakojimą

Žaidžiant su „bokeh“ efektu galima sukurti magišką atmosferą, ypač naudojant didelę diafragmą ir mažą f skaičių, taip sukuriant mažą lauko gylį, kuris sušvelnina foną.

„Bokeh“ efektas – labai svajingas, – sako Rosie. – Jei fotografuočiau kažkur, kur tikrai norėčiau parodyti vietą, fotografuočiau naudodama siauresnę diafragmą, siekdama parodyti aplinką. Bet jei norėjau sutelkti dėmesį į suknelę, tuomet pasistengčiau pašalinti foną ir visą dėmesį koncentruočiau į modelį.“

„Jei neturite apšvietimo įrangos, fotografuoti šešėlyje, kai šviesa skverbiasi per medžius, ir naudoti foninį apšvietimą yra išties puikus būdas sukurti švelnų, malonų akiai, mistinį apšvietimą,“ – sako Rosie. Kai šviesos šaltinis yra už fotografuojamo objekto, galite sukurti aureolės ar apvado efektus ir švelnius, intymumą skleidžiančius vaizdus. „Man atrodo, kad nuotraukoje tai sukuria mažiau chaoso ir nuotrauka labiau primena pasaką.“

Jos įmantrios fotografijos pagrindą sudaro „Canon EOS R5“ arba „Canon EOS 5D Mark IV“ derinimas su natūralia šviesa. „Man patinka natūralus apšvietimas. Manau, jei galite jį įvaldyti būdamas pradedančiuoju, tai padės jums išsiskirti būnant fotografu“, – priduria ji.

Rosie fotografijoje dažnai naudojami žaismingi rekvizitai ir jai savitos puošnios suknelės, įpučiančios gyvybės nežemiškiems vaizdams per rankų darbo elementus, kuriuos ji dar labiau pritaiko vykdydama baigiamąjį apdorojimą. „Verta išbandyti dekoracijas, rekvizitus ir kostiumus“, – sako ji. – Būtent šios priemonės išskiria mane iš kitų.“

Siekiant sumažinti išlaidas, ji rekomenduoja pigių daiktų ieškoti interneto aukcionuose ir pas vietinius naudotų daiktų pardavėjus, nuomotis iš rekvizitų sandėlių ir kostiumų nuomos įmonių ar netgi pasigaminti savo pačios rekvizitus. Būtent taip ir padarė, kai fotografavo vieną iš labiausiai patinkančių nuotraukų, kurioje ji matyti šliaužianti milžinišku telefonu. „Tiesiog išėmiau veidrodį iš rėmo, peršliaužiau per jį, o tada redaguodama uždėjau savo telefono nuotrauką ant to rėmo, – sako ji. – Iš kartono gabalų iškirpau pranešimuose naudojamų širdelių formas ir nudažau jas nagų laku, nes tuo metu neturėjau dažų.“

Malonus akiai apšvietimas vaidina svarbų vaidmenį kuriant švelnią estetiką. „Išsklaidytas, švelnus apšvietimas, kuriame nėra stiprių šešėlių, sušvelnina odą“, – sako Rosie.

Nors ji bando pasirinkti fotografavimo vietas pagal tai, ką siūlo apšvietimas, kartais tenka manipuliuoti natūralia šviesa ir tai daryti yra daug prieinamų būdų. „Jei fotografuojate galvos portretą saulėje, galite pakabinti paklodę, kad šiek tiek išsklaidytumėte šviesą, – sako ji. – Jei reikėtų naudoti reflektorių, tikriausiai rinkčiausi auksinį, o ne šaltesnio sidabro reflektorių, kad sušildyčiau odos atspalvį.“

Redagavimo programinė įranga suteikia galimybę keisti spalvas ir sušvelninti vaizdus, siekiant sustiprinti svajingą atmosferą. „Galimybė redaguoti taip pat padeda jūsų darbui atrodyti daug didesnio biudžeto, nei jis galėjo būti“, – sako Rosie, kuri dažnai papildo savo rekvizitus ir parenka dizainą redagavimo metu, nuo kompozicijos iki ekspertiško siurrealistų pasaulių sukūrimo.

Pasak jos, programinė įranga „Canon Digital Photo Professional“ (DPP) yra idealus pradinis įrankis. „DPP man išties gerai pasitarnavo, nes ja galima ir apdoroti RAW failus, kad jie būtų pačios geriausios kokybės, o taip pat pereiti per nuotraukas ir pamatyti jas tikrai naudingu formatu.“ Programinę įrangą taip pat galima naudoti elementams derinti, pvz., baltos spalvos balansui, sočiai ir pagrindinėms kreivėms. „Jei prieš eksportuodama norėjau sušildyti arba pašaldyti nuotrauką, ši programinė įranga yra geriausias būdas tai padaryti, nes ji išlaiko failo vientisumą“, – priduria ji.

Nežemiškų vaizdų nuotraukos dažnai patenka į švelnių, prislopintų spalvų paletę, pripildytą pastelinių ir šaltokų atspalvių. „Spalvos turi didžiulį poveikį bendram vaizdui“, – sako Rosie. – Kaip žiūrovę, mane šiek tiek atstumia nuotraukos, kuriose yra per daug skirtingų spalvų, nebent tai yra konkreti tema. Mane traukia nuotraukos, turinčios bendrą atspalvį.“

Kai kalbama apie spalvą, Rosie pirmenybę teikia paprastumui ir balansui. „Jei peržiūrėsite mano socialinių tinklų kanalus ar svetainę, pamatysite, kad kiekviena nuotrauka pasižymi bendru atspalvius ar dviem spalvom, – tęsia ji. – Kai fotografuoju, bandau išsiaiškinti, kokios bus mano dvi spalvos, arba kaip vėliau galėsiu redaguoti šią nuotrauką, kad ji būtų išties vientisa kaip kadras.“

„Kaip portretų fotografė nenoriu iškraipyti savo nuotraukose esančių žmonių, – sako Rosie. – Fotografuojant itin plačiu kampu veidas šiek tiek išsikraipytų, todėl fotografuodama portretus atsitraukiu tolėliau.“

Jos dažniausiai naudojami objektyvai yra „Canon EF 35mm f/1.4L II USM“, „Canon EF 85mm f/1.2L II USM“ ir „Canon EF 50mm f/1.4 USM“. Visi trys objektyvai pasižymi plačia diafragma, kad būtų galima užfiksuoti švelnų neryškumą, išlaikant realias proporcijas ir detales. Be to, jos mėgstami fiksuoto židinio nuotolio objektyvai suteikia dar vieną pranašumą. „Taip pat galvoju apie bendravimą su priešais mane esančiais žmonėmis, – sako Rosie. – Jei naudočiau ilgesnį objektyvą, negalėčiau labai gerai bendrauti su klientu, nes tektų iš toli šaukti.“

Kiti šių tipų vaizdams fiksuoti skirtų objektyvų variantai yra „Canon RF 35mm F1.8 MACRO IS STM“, „Canon RF 50mm F1.8 STM“ ir „Canon RF 85mm F2 MACRO IS STM“.

Priešingai nei įprastai, Rosie patinka pereksponuoti savo nuotraukas. „Žinau, kad daugelis žmonių sudrebės dėl minties prarasti detales ir turėti pernelyg šviesių vietų, tačiau manau, kad kai šiek tiek pereksponuojate, tai tik suteikia beveik filmo išvaizdą“, – sako ji.

Naudojant ilgesnę eksponavimo trukmę, vaizduose taip pat gali atsirasti judesio pojūtis, ypač, kai jis taikomas judantiems elementams, pvz., vandeniui ar debesims, užfiksuoti. Vykdydama redagavimo darbus Rosie vis labiau eksperimentuoja su dirbtiniu intelektu (DI): tai praverčia žaidžiant su ekspozicija. „Jei, pavyzdžiui, turiu pereksponuotą baltos suknelės dalį, galiu tiesiog apvesti tą sritį ir raginimo lange įvesti „Pridėti detalių“, tuomet DI išanalizuos likusią suknelės dalį ir pridės tokią pačią detalę. Tai išties pribloškia.“

Rosie darbų centre yra istorijos. Todėl darbai gerokai pranoksta įprastus portretus, be to, ji skatina entuziastus į savo vaizdus įtraukti naratyvinius elementus. „Daugelis žmonių mano, kad gebėjimas pasakoti istorijas yra įgimtas, bet aš manau, kad tai yra išmokstamas dalykas, – sako Rosie. – Nemanau, kad turėtų būti gėda, jei įkvėpimo semiesi iš kitų žmonių. Jūs tiesiog turite būti pagarbūs, kai interpretuojate tą įkvėpimą. Rekomenduoju dekonstruoti jums patikusius vaizdus, o tada išbandyti šiuos elementus patiems, tačiau kitu būdu.“

Ji taip pat siūlo ieškoti įkvėpimo. Kai kurie jos įtaigiausi darbai atsirado per fotografiją išgyvenant sielvartą, mirus artimam žmogui.

„Galų gale, ką jūs tikrai turėtumėte siekti padaryti, tai papasakoti savo istoriją, įkvėptą savo paties emocijų – tiek teigiamų, tiek neigiamų. Jūs turėtumėte pažvelgti į vidų ir paklausti: „Ką aš noriu pasakyti? Kaip galėčiau pakomentuoti tai, kad esu gyvas?“


Norėdami gauti daugiau įkvėpimo ir patarimų iš fotografų, peržiūrėkite Rosie kūrybiško redagavimo vaizdo įrašus ir likusį grojaraštį „Canon Europe Learning Series“ tinkle „YouTube“.


Autorė: Lucy Fulford