Valdykite laiką – sužinokite, kaip filmuoti laiko slinktį, hiperslinktį ir sulėtintą vaizdą.

Savo vaizdo įrašuose žaisdami su laiku ir judesiu galite atskleisti plika akimi nematomą pasaulį – sulėtinti greitą veiksmą arba pagreitinti lėtus procesus, pvz., tokius įvykius, kaip tekančią saulę arba debesų kelionę dangumi. Specializuoto kino kūrėjas Matthew Vandeputte dalijasi savo būdais filmuoti laiko tėkmę, pradedant sulėtintu vaizdu, baigiant laiko slinkties ir hiperslinkties vaizdo įrašus.

Visų šių technikų esmė – kadrų dažnis. Jis nurodo filmuotos medžiagos įrašymo ir vaizdo atkūrimo greitį kadrais per sekundę (kadr./sek.) Dažniausiai naudojama standartinė 25 kadrų arba 30 kadrų per sekundę sparta. Filmai paprastai filmuojami 24 kadr./sek. sparta, dėl to 25 kadr./sek. atrodo „kinematografiškiau“, o 30 kadr./sek. atrodo detaliau, dėl to šia sparta filmuojamas greitas sportas ir pvz, naujienos.

Nelabai svarbu, kurią spartą pasirinksite, bet paprastai įrašo ir vaizdo atkūrimo sparta turėtų sutapti. Sulėtintam vaizdu nufilmuoti reikia įrašinėti didesne sparta: įrašant, pavyzdžiui, 50 kadr./sek. sparta ir atkuriant 25 kadr./sek. sparta, judesys sulėtės perpus.

Norint paspartinti laiko tėkmę, reikia įrašinėti mažesne sparta. Nufotografavus 25 kadrus per ilgą laiką ir juos paleidus 25 kadr./sek. sparta, galima sutrumpinti ištisas minutes, valandas ar net dienas į vienos sekundės vaizdo įrašą. Taip kuriami laiko slinkties ir hiperslinkties vaizdo įrašai. Hiperslinktis yra laiko slinkties tipas, kai judinama kamera. Laiko slinktis paprastai filmuojama ant stovo arba ant bėgelio, kad fotoaparatas liktų beveik toje pačioje vietoje, bet hiperlsinkties atveju, fotoaparato padėtis pakeičiami su kiekviena nuotrauka.

„Laiko slinktis yra puikus būdas sukurti pradinį arba įvadinį kadrą naujai scenai arba naujai vietai, pvz., plačiai panoramai arba miesto panoramai,“ – pasakoja Matthew. – „Tačiau hiperslinktis yra tarsi specialusis efektas, kuris išveda žiūrovą į kelionę. Kaip man kartą sakė vienas režisierius, tai tarsi skrydis laiku ir erdve.“

Matthew ir filmų kūrėjas ir vaizdo montuotojas, kurio specializacija – kurti stulbinančią vaizdo medžiagą, kurioje realaus laiko ir sulėtinto vaizdo įrašai sujungiami su išskirtinėmis laiko slinkties ir hiperslinkties technikomis. Ko darbai naudojami komerciniams filmams, juos galima pamatyti „Netflix“, „National Geographic“ ir „Discovery Channel“ kanaluose.

„Maždaug prie 11 metų, kai mokiausi kino mokykloje, internete pamačiaus astrofotografijos laiko slinkties vaizdo įrašą ir buvau tiesiog pakerėtas,“ – prisimena jis. „Tada turėjau EOS 600D [dabar jį pakeitė „Canon“ EOS 850D] ir supratau, kad juo taip pat galiu filmuoti laiko slinktį. Dėl to tą naktį nufilmavau savo pirmąjį įrašą ir nuo tada nesilioviau“.

Tiek laiko slinkčiai, tiek hiperslinkčiai reikia fotografuoti nuotraukas reguliariu intervalu. Laiko slinkčiai Matthew rekomenduoja nufotografuoti mažiausiai 300 nuotraukų, „nes tai suteiks mažiausiai 10 sekundžių vaizdo įrašą, nepaisant to, ar atkursite 25 kadr./sek. ar 30 kadr./sek. sparta.“

Daugelis EOS fotoaparatų, įskaitant „Canon EOS R6“ ir EOS RP, turi integruotą intervalo laikmatį, kuris padeda automatizuoti procesą, ir laiko slinkties filmavimo režimą, kuriuo nufilmuotais vaizdo įrašais galima dalytis tiesiai iš fotoaparato. Tačiau Matthew pats fotografuoja atskiras nuotraukas kaip RAW failus, nes tai suteikia daugiau galimybių apdoroti medžiagą. Apdorojęs RAW vaizdus, jis pritaiko skaitmeninę stabilizaciją programa „Adobe After Effects“* ir sumontuoja vaizdus „Adobe Premiere Pro“.* Tačiau laiko slinkties vaizdo įrašus galima pradėti kurti iš JPEG rinkinio įvairia programine įranga, įskaitant nemokamą „iMovie“ „Mac“ kompiuteriams arba „MakeAVI“ asmeniniams kompiuteriams.

Matthew teigimu, hiperslinkčiai tiek daug kadrų nufotografuoti būtų per sudėtinga. „Jei reikėtų nufotografuoti 300 nuotraukų hiperslinkčiai, užtruktų valandų valandas perkelti stovą ir sukomponuoti kiekvieną kadrą. Be to hiperslinties klipai neturi būti ilgi. Dėl to rekomenduoju nufotografuoti mažiausiai 120 nuotraukų. Taip pat rekomenduoju fotografuoti kiekvieną nuotrauką atskirai, stengiantis išlaikyti vienodą intervalą tarp kiekvieno kadro. Jei fotografuojate automatizuotu intervalu ir nespėjate sukomponuoti scenos iki kito kadro, gali tekti pradėti iš naujo.“

Intervalas taip atskirų nuotraukų priklauso nuo to, kokios spartos laiko slinkties arba hiperslinkties įrašą norite sukurti. Greitai medžiagai reikia trumpų intervalų po kelias sekundes, o lėtai judantiems objektams, pvz., augančiai gėlei arba pūvančiam vaisiui gali reikėti kelių minučių.

Jei fotografuojate iš arti ilgą laiką, gali praversti dirbtinis apšvietimas, kad apšvietimo sąlygos nesikeistų pernelyg drastiškai. Tačiau fotografuojant peizažą arba miesto panoramą, šviesos kaita bėgant laikui gali būti įdomiausias medžiagos aspektas. Bet kokiu atveju svarbiausia turėti stovą, nes fotoaparatui sujudėjus tarp kadrų, nejudantis objektas nemaloniai „sumirksės“, o judantys objektai nenatūraliai šoktels. Norint sukurti įspūdingą hiperslinktį, fotoaparatas turi judėti tolygiai, nešokinėdamas.

„Hiperslinkčiai reikalingi trys elementai,“ – pasakoja Matthew. „Žinoma, būtinas objektas ir filmavimo trajektorija. Ji gali vesti link objekto arba nuo jo, į šoną arba aplink jį. O trečiasis būtinas dėmuo yra atskaitos taškas, kuris padeda kiekvieną nuotrauką sukomponuoti tiksliai į tą patį tašką.“ Pasirinkus vieną scenos tašką, kuris padės išlaikyti tą pačią padėtį kiekvienoje nuotraukoje, sudarys įspūdį, kad fotoaparatas juda aplink tą tašką, todėl judesys atrodys tolygesnis, o ne dirglus. Kad atskaitos taškas visada liktų toje pačioje padėtyje, Matthew rekomenduoja kiekviename kadre jį išryškinti tuo pačiu AF tašku arba įjungti fotoaparatų tinklelį.

Laiko slinktį galima fotografuoti iš arti (pvz., norint nufilmuoti, kaip išsiskleidžia gėlės žiedas) arba iš labai didelio atstumo (pvz., virš peizažo judančių debesų panoraminį vaizdą). Galite naudoti bet kurį scenai tinkantį objektyvą, bet Matthew dažniausiai renkasi „Canon“ EF 24-70mm f/4L IS USM, so su fotoaparatų EOS R sistema objektyvus „Canon“ RF 24-70mm F2.8L IS USM arba „Canon“ RF 24-105mm F4-7.1 IS STM, nes jų fokusavimo židinio diapazonas idealiai tinka įvairiems fotografuojamiems objektams. Hiperslinkčiai jis rekomenduoja niekada nefotografuoti platesniu nei 24 mm pločio kampu, nes kadro kraštuose gali išsikreipti perspektyva: „jei, pavyzdžiui, fotografuojate 16 mm kampu, ir kadro kraštai pasislinks per kelis centimetrus, perspektyvos krašto poslinkio nepavyks pataisyti apdorojant vaizdą.“

„Sulėtintas vaizdas ir laiko slinktis yra visiškai priešinguose laiko spektro galuose,“ – teigia Matthew. „Laiko slinktis pagreitina vaizdą, o sulėtintas vaizdas sulėtina.“ Dėl to sulėtintu vaizdu smagu stebėti greitą veiksmą, kuris paprastai yra per greitas juo grožėtis.

Daugeliu atžvilgiu sulėtintą vaizdą filmuoti gerokai lengviau nei laiko slinktį. Visi dabartinės „Canon EOS“ ir „PowerShot“ serijos fotoaparatai (išskyrus „PowerShot ZOOM“) geba filmuoti didesne kadrų sparta. Tačiau didžiausia kadrų sparta paprastai galima filmuojant mažiausia vaizdo raiška – pavyzdžiui, EOS R6, suteikia galimybę filmuoti 50 kadr./sek. ir 60 kadr./sek. 4K raiška arba 100 kadr./sek. ir 120 kadr./sek. „Full HD“ raiška.

Nebūtina filmuoti tokia sparta, kuri atitiktų išvesties kadrų spartą – pvz., jei įmanoma, galite filmuoti 120 kadr./sek. ir apdorodami vaizdą jį sulėtinti iki 25 kadr./sek. Kuo didesnė kadrų sparta, tuo lėčiau judės veiksmas, kai jį paleisite įprasta sparta.

Užrakto greitis paprastai yra vienas iš būdų nustatyti išlaikymą, bet jis taip pat lemia, kaipjudantys objektai atrodys vaizdo medžiagoje. Matthew įspėja, kad naudojant didelį užrakto greitį laiko slinkčiai arba hiperslinkčiai sustabdys judesį ir kiekvienas kadras atrodys visiškai atskiras, o tai lems kapotą vaizdą ir dirglų judesį, kai kadrai bus paleisti kaip vaizdo įrašas. „Naudojant lėta užrakto greitį, kad judantys elementai, pvz., automobiliai arba žmonės susilietų, suteikia kerintį įspūdį.“

Kaip pasirinkti tinkamą užrakto greitį? „Yra tokia 180 laipsnių užrakto taisyklė,“ – paaiškina Matthew, – „pagal kurią užrakto greitis vaizdo klipams turi būti atvirkščias dvigubam kadrų spartos skaičiui. Taigi, jei filmuojate 25 kadr./sek. sparta, užrakto greitis turi būti 1/50 sek. tai suteikia maloniausią vaizdo suliejimą ir kinematografiškiausią vaizdo kokybę. Iki šiol laikausi šios taisyklės filmuodamas sulėtintą vaizdą didele sparta, pvz., naudoju 1/200 sek. filmuodamas 100 kadr./sek. sparta.“

Matthew griežtai laikosi 180 laipsnių užrakto greičio taisykles, net fotografuodamas nuotraukų seką gerokai mažesne kadrų sparta laiko slinkčiai arba hiperslinkčiai. „Jei kadrus skiria keturios sekundės – tai dažnas pasirinkimas filmuojant debesis – kiekvienas kadras išlaikomas dvi sekundes. Jei intervalas pailgėja net iki kelių minučių, taisyklę galite pamiršti, bet aš vis vien rekomenduoju fotografuoti naudojant lėtesnį užrakto greitį ir stovą.“

Naudojant lėtesnį užrakto greitį gali prireikti kitų būdų išlaikymui kontroliuoti, dėl to Matthew naudojasi ND filtru, kuris sumažina į objektyvą patenkančios šviesos kiekį. „Fotografuojant dieną, objektyvui reikia labai stipraus ND filtro, kad išlaikymas būtų tinkamas su lėtų užrakto greičiu,“ – teigia jis.

Turėdami visus įrankius išradingam laiko ir judesio fiksavimui, išbandykite filmuoti sulėtintą vaizdą, laiko slinktį arba hiperslinktį.


Autorius: Marcus Hawkins


^{* „Adobe“, „Adobe Premiere“ ir „After Effects“ yra registruotieji arba neregistruotieji „Adobe“ prekių ženklai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir (arba) kitose šalyse.}