Savo vaizdo įrašuose žaisdami su laiku ir judesiu galite atskleisti plika akimi nematomą pasaulį – sulėtinti greitą veiksmą arba pagreitinti lėtus procesus, pvz., tokius įvykius, kaip tekančią saulę arba debesų kelionę dangumi. Specializuoto kino kūrėjas Matthew Vandeputte dalijasi savo būdais filmuoti laiko tėkmę, pradedant sulėtintu vaizdu, baigiant laiko slinkties ir hiperslinkties vaizdo įrašus.
Visų šių technikų esmė – kadrų dažnis. Jis nurodo filmuotos medžiagos įrašymo ir vaizdo atkūrimo greitį kadrais per sekundę (kadr./sek.) Dažniausiai naudojama standartinė 25 kadrų arba 30 kadrų per sekundę sparta. Filmai paprastai filmuojami 24 kadr./sek. sparta, dėl to 25 kadr./sek. atrodo „kinematografiškiau“, o 30 kadr./sek. atrodo detaliau, dėl to šia sparta filmuojamas greitas sportas ir pvz, naujienos.
Nelabai svarbu, kurią spartą pasirinksite, bet paprastai įrašo ir vaizdo atkūrimo sparta turėtų sutapti. Sulėtintam vaizdu nufilmuoti reikia įrašinėti didesne sparta: įrašant, pavyzdžiui, 50 kadr./sek. sparta ir atkuriant 25 kadr./sek. sparta, judesys sulėtės perpus.
Norint paspartinti laiko tėkmę, reikia įrašinėti mažesne sparta. Nufotografavus 25 kadrus per ilgą laiką ir juos paleidus 25 kadr./sek. sparta, galima sutrumpinti ištisas minutes, valandas ar net dienas į vienos sekundės vaizdo įrašą. Taip kuriami laiko slinkties ir hiperslinkties vaizdo įrašai. Hiperslinktis yra laiko slinkties tipas, kai judinama kamera. Laiko slinktis paprastai filmuojama ant stovo arba ant bėgelio, kad fotoaparatas liktų beveik toje pačioje vietoje, bet hiperlsinkties atveju, fotoaparato padėtis pakeičiami su kiekviena nuotrauka.